Ši šeima, rizikuodama gyvybe, savo namų palėpėje ir rūsyje slėpė persekiojamus žydų tautybės žmones, tačiau šiandien jų pačių pėdsakai laiko tėkmėje tapo sunkiai apčiuopiami.
Misija – surasti herojų šeimos vaikaičius
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė-tyrėja Gintarė Žuravliovaitė kreipiasi į kėdainiečius su viltimi, kad bendruomenės atmintis padės užpildyti istorijos spragas. Pasak tyrėjos, Juozas ir Ona Augustinavičiai (dokumentuose gali būti minimi ir kaip Augustinovičiai ar Augustinovič) dar 1998 m. Izraelio memorialinio instituto „Jad Vašem“ buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
„Kadangi šis pripažinimas buvo suteiktas išgelbėtųjų iniciatyva, nei „Jad Vašem“, nei mūsų muziejuje neturime duomenų apie tolesnį jų gyvenimą, tikslią gyvenamąją vietą ar palikuonis“, – situaciją aiškina G. Žuravliovaitė.
Lietuvoje žydų gelbėtojai iki šiol apdovanojami valstybiniu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Tačiau tam, kad būtų galima teikti kandidatūrą, būtina surasti gelbėtojų artimuosius, galinčius pateikti reikiamus dokumentus ir priimti garbingą įvertinimą.
Tyrėjai ieško bet kokios informacijos apie Augustinavičių šeimą, gyvenusią netoli Kėdainių ar Pėdžių kaimo apylinkėse.
Slėptuvės spintose, palėpėse ir rūsiuose
Istorija mus nukelia į Kėdainių rajono Pėdžių kaimą. Čia karo metais gyveno našlė Juzefa Rimavičienė su keturiais vaikais, o netoliese – jos dukra Liudvika su vyru Petru Gedaiku. Šios šeimos dar iki karo artimai bendravo su Vandžiogalos žydais, tad prasidėjus Holokaustui jos nedvejodamos tapo gelbėtojomis.
„Gedaikos ir Rimavičienė teikė pagalbą savo draugams. Rimavičienė įrengė spintoje slaptą sieną, už kurios slapstėsi broliai Josefas ir Chaimas Lisonai. Tačiau saugumo sumetimais slapstymosi vietas tekdavo keisti“, – pasakoja muziejininkė.
Būtent dėl šio poreikio kaitalioti slėptuves į šį žydų pagalbos ratą įsijungė ir Augustinavičių šeima. Chaja Kėdanskytė, kurią kurį laiką saugojo Gedaikos, vėliau apsistojo pas Juozą ir Oną Augustinavičius. Šie su dviem vaikais gyveno netoli Kėdainių. Beveik pusę metų Chaja slapstėsi jų namo palėpėje arba rūsyje. Augustinavičiai taip pat padėjo Chaimui Kunderiui.
Apdovanojimas, kuris vis dar laukia
Nors po karo išgelbėtieji išvyko į Izraelį ar JAV, o kai kurie liko Lietuvoje, ryšys su Augustinavičių šeima nutrūko. Muziejaus tyrėjams paiešką apsunkina tai, kad vien pagal pavardę, neturint tikslių biografinių duomenų, rasti Augustinavičių palikuonis yra itin sudėtinga.
„Artimųjų paieška yra svarbi mūsų darbo dalis. Kasmet rengiame naujas paraiškas dėl iki šiol neapdovanotų gelbėtojų apdovanojimo. Labai tikimės, kad Kėdainių krašto žmonės padės rasti šios šeimos pėdsakus“, – viliasi G. Žuravliovaitė.