„Pastarosiomis dienomis dalinuosi savo kova su invaziniais šliužais. Ir kuo daugiau rodau, tuo labiau suprantu, kad tai – ne tik mano problema. Jūsų žinučių gavau šimtus. Labai daug kas rašė, kad galima pildyti paraišką kompensacijai. Pasidomėjau. Deja, gavau atsakymą, kad paraiškų teikimo terminas jau pasibaigęs – jos buvo priimamos tik iki balandžio mėnesio“, – konstatuoja žinoma moteris.
Be to, I. Bareikienė paskaičiavo ir kiek tokia kova su invaziniais šliužais jai atsieina:
„Vien ant granulių, druskos ir kitų priemonių kasdien išleidžiu daugiau nei 100 eurų. Ryte apeinu teritoriją. Vakare – vėl. Ir taip kiekvieną dieną. Bet didžiausia problema ta, kad jie ateina iš aplinkinių pievų, todėl kova atrodo beveik begalinė. Ir tada kyla klausimas – jeigu tai tikrai invazinė rūšis ir problema palietė tiek žmonių, ar neturėtų būti ieškoma platesnių sprendimų? Nes panašu, kad pavieniui kovojame su pasekmėmis, o ne su pačia problema“, – svarsto I. Bareikienė.
Šiemet invazinių šliužų tema okupavo socialines medijas – sodininkų, daržininkystės entuziastų grupės mirgėte marga ir klausimų, kaip bendraminčiams pavyksta kovoti su šiais invaziniais piktatariais, ir pačių keisčiausių patarimų. Vieni imasi seniai žinomų priemonių kaip druskos rinkimas, šliužų slėptuvių naikinimas, kiti – atranda naujas kaip antai 9 procentų actas. Bene išradingiausias kovos su šliužais būdas – išsinuomoti Indijos bėgikų veislės antis, kurios akimirksniu sulesa šliužus, sraiges, muses ir uodus. Būtent tokį pasiūlymą pateikė Audronė ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Apie tai plačiau skaitykite čia.