„Pastaraisiais metais trąšų rinkos tendencijos yra gana sudėtingos dėl geopolitinių įtampų ir trūkumo kai kuriose šalyse“, – konferencijoje teigė „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas.
Pasak jo, fosforo ir azoto trąšų paklausa smarkiai išaugo po didelių pirkimų Brazilijoje ir JAV, o tai lėmė kainų šuolį pasaulinėje rinkoje.
„Europoje azoto kainos šoktelėjo dėl karo Ukrainoje – šalis aktyviai pirko azotines trąšas iš Europos gamintojų. Tuo metu Lenkijos–Ukrainos pasienyje azoto trąšų kaina pasiekė net 400 eurų už toną“, – pabrėžė L. Veržbickas, primindamas, kad Ukrainos galimybes įsivežti trąšas apribojo dėl karo sutrikusi Odesos uosto veikla.
Įtampos pasaulinėje trąšų rinkoje įnešė ir Indijos politika – valstybės skelbiami viešieji pirkimai (tenderiai), kurių metu Indijos vyriausybinės agentūros perka didelius kiekius trąšų iš tarptautinių tiekėjų. Anot S. Veržbicko, Indija siekia įsigyti apie 3 mln. tonų karbamido. Ši šalis yra viena didžiausių trąšų importuotojų pasaulyje, nes vietinė gamyba neužtikrina viso šalies poreikio.
Siūlo bent dalį pirkti iš anksto
Trąšų gamybos žaliavų brangimą pastebi ir gamintojai. Bendrovės „Yara Lietuva“ komercijos vadovas Edgaras Bačėnas teigė, kad praėjusią savaitę fiksuotas reikšmingas amoniako kainų šuolis. Kadangi ši žaliava naudojama visų azotinių trąšų gamyboje, rinkos prognozės kol kas išlieka niūrios.
„Nesakau, kad reikėtų pulti pirkti, tačiau verta bent dalį trąšų įsigyti iš anksto – taip galima sumažinti riziką ir palikti vietos spekuliacijai“, – patarė E. Bačėnas.
„Linas Agro“ nuotr./Konferencijos dalyviai – „Linas Agro“ ir „Yara Lietuva“ ekspertai.
Jis taip pat pabrėžė, kad ūkininkai gali laimėti pasirinkdami ne vien konkrečią veikliąją medžiagą, o maksimaliai efektyvų produktą, kuris padeda kurti derlingą dirvą ir užtikrina tvaresnį rezultatą.
Jam pritarė ir „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius. Jo teigimu, vis dažniau ir garsiau kalbama apie trąšų normų mažinimą, tačiau blogis yra ne pačios trąšos, o neefektyvus jų naudojimas.
„Pasauliniu mastu azoto trąšų efektyvumas siekia 50 proc., Baltijos šalyse – apie 70 proc. Kalbame apie 30 proc. trūkstamo efektyvumo“, – kalbėjo A. Lukoševičius.
Pasak jo, svarbu tinkamai pasirinkti produktus ir laiką.
„Ilgalaikis balansas ir stabilumas pasiekiamas per dirvožemį. Turime investuoti į organines trąšas, kalkinimą, mineralines trąšas ir į augalus jų aktyvios vegetacijos periodu naudojant trūkstamus mikroelementus – tai stiprina šaknyną ir užtikrina tvaresnį derlingumą“, – pabrėžė jis. Subalansuota ir savalaikė augalų mityba yra svarbiausias faktorius didinantis investicijų efektyvumą ir augalų derlingumą.
Trąšų kainas lemia grūdų kaina?
Trąšų kainas lemia grūdų kainos, tačiau šiuo metu situacija yra sudėtingesnė nei anksčiau.
Skuodo rajono ūkininkas, dalyvavęs konferencijoje, pastebėjo, kad trąšų kainų svyravimai dažnai koreliuoja su grūdų kainų pokyčiais: „Pastebiu tendenciją – kai grūdų kainos kyla, kyla ir trąšų kainos, o kai jos mažėja – mažėja ir trąšų kainos.“
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad šia tendencija nereikėtų aklai pasitikėti. E. Bačėno teigimu, šiuo metu didieji grūdų gamintojai užaugino geros kokybės derlių, o tai prisidėjo prie padidėjusio pasiūlos ir sumažino importo poreikį. Tuo pačiu metu lietuviški grūdai, susidurdami su didele konkurencija, lieka neparduoti sandėliuose, o trąšų paklausa toliau auga, nes jų kainos nesutampa su žaliavų rinkos dinamika. Tai rodo, kad grūdų ir trąšų rinkos nebeveikia pagal tradicines tendencijas, ir ūkininkai turėtų atidžiai stebėti besikeičiančias sąlygas.
„Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas S. Veržbickas pabrėžė, kad kainų pokyčius lėmė Europoje nuo šių metų liepos įvesti muito mokesčiai rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms. Europa importavo reikšmingą dalį trąšų iš šių šalių, tačiau dabar šią rinkos dalį turės užimti kiti tiekėjai – Europos gamintojai, taip pat Marokas ir Alžyras.
„Lietuvos rinka maža, o kainodarą iš esmės lemia du dideli gamintojai – „Agrochema“ ir „Lifosa“, – pridūrė L. Veržbickas.
Trąšų kainas augina žaliasis kursas
S. Veržbickas akcentavo, kad trąšų kainų augimą veikia ir Europos žaliasis kursas – strategija, kuria siekiama iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralų žemyną.
Vienas pagrindinių tikslų – mažinti taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas visose srityse, įskaitant žemės ūkį ir pramonę. Dėl to įmonėms taikomi CO₂ mokesčiai, ribojamos cheminių trąšų normos, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai.
„Tai reiškia didesnes gamybos sąnaudas, nes įmonės turi mokėti už išmetamą CO₂. Brangsta tiek amoniakas, tiek visos azotinės trąšos“, – pabrėžė jis.
2026 metų įsigaliojus vadinamajam PADKM (pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui) importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių bus taikomas papildomas mokestis. PADKM taikomas importuojant specifines prekes, kurioms būdinga daug anglies dvideginio išskirianti gamyba ir kai kyla didžiausia anglies dvideginio emisijos rizika, trąšos yra viena iš tokių prekių grupių.
„Yara Lietuva“ tręšimo ekspertas Mindaugas Narauskas teigė, kad geopolitinė situacija ir kiti įvardinti faktoriai – tai įspėjamieji signalai ūkininkams skaidyti riziką, o taip pat rinktis trąšas ne tik pagal vieną veikliąją medžiagą, bet ir įvertinti dirvožemio rūgštingumą, įsigyti kokybiškus, augalus maitinančius produktus.