Technologijos keičia požiūrį į prestižą ir kainą
Dar visai neseniai automobilio vertę ir klasę diktavo po variklio dangčiu slypinti galia bei interjere naudojamos prabangios medžiagos. Tačiau šiandien situacija keičiasi iš esmės – automobiliai tampa išmaniaisiais įrenginiais ant ratų.
„Prisimenu laikus, kai į automobilius tik pradėtas diegti „Bluetooth“ ryšys kėlė skeptikų šypsenas, esą mašinos virsta telefonais. Šiandien visa tai tapo neišvengiama kasdienybe, o vairuotojai visų pirma reikalauja technologijų“, – sako „Autobrava“ MG produkto vadovas Mantas Trakšelis.
Jis neabejoja, kad dėl šio technologijų šuolio vadinamojo „premium“ segmento laukia sunkūs laikai.
„Šiuo metu mes matome labai aiškią viziją, kad technologijos nebėra tik prabangių gamintojų reikalas. Realaus skirtumo tarp to, ką siūlo automobilis už 40 tūkstančių ir už 120 tūkstančių eurų, technologiškai beveik nebėra. Visi gamintojai eina koja kojon ir tai atveria duris naujiems prekių ženklams, kurie tampa standartu“, – teigia M. Trakšelis.
Prabangių automobilių gamintojų modelius anksčiau vairavęs laidų ir renginių vedėjas Rolandas Mackevičius pripažįsta, kad inovatyvi pažanga šiandien reiškia kur kas daugiau nei vien skambus prekės ženklas. Neseniai iš „Lamborghini Urus“ į mažiau Lietuvoje žinomą, bet modernų kinišką automobilį „Xpeng“ persėdęs žinomas vyras neslepia, kad senieji rinkos žaidėjai kartais tiesiog nebespėja su naujovėmis.
„Nors legendinio italų gamintojo variklis ir jo garsas yra įspūdingi, technologine prasme senieji gigantai mane nuvylė. Grįžti prie išmanių, kompiuterizuotų automobilių man buvo tikras malonumas, o greičio pojūtis juose nė kiek nenusileidžia sportiniams modeliams. Pavyzdžiui, mano dabartinis automobilis šimtą kilometrų per valandą pasiekia per maždaug 3,8 sekundės. Tik nėra to garso, bet pojūtis, kai tave prispaudžia prie sėdynės, yra lygiai toks pat, o dirbtinis intelektas dar ir padeda tą galią saugiai suvaldyti“, – įspūdžiais dalinasi R. Mackevičius.
Vairuotojas bandytojas-mėgėjas, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas į automobilius žvelgia kur kas pragmatiškiau. Jis pastebi, kad žmonės pagaliau nustojo tapatinti transporto priemonę su savo ego – dabar tai tėra įrankis, privalantis atlikti konkretų darbą.
„Nesu prisirišęs prie nė vieno prekių ženklo. Žmonės turi daugybę vietų, kur investuoti savo dešimtis tūkstančių eurų, todėl transporto priemonė privalo užtikrinti maksimalų komfortą už protingą kainą. Pavyzdžiui, man visiškai nereikia riaumojančio variklio. Kai važiuoju klausydamas džiazo, man reikia kuo daugiau tylos. Aš net atėjęs į saloną visada klausiu, ar yra opcijų, kad galėčiau sistemą nustatyti taip, jog nesigirdėtų jokių pašalinių garsų“, – savo prioritetus išskiria L. Kontrimas.
Kinijos gamintojai užkariauja rinką
Į Europą ir Lietuvą aktyviai žengiantys Kinijos automobilių gamintojai vis dar kelia dvejopų emocijų. Vieniems tai atrodo kaip grėsmė vietinei rinkai, kitiems – ilgai laukta galimybė įsigyti kokybišką transporto priemonę už prieinamą kainą. „LM Auto“ „Xpeng“ ir kitų prabangių mašinų serviso atstovas Andrej Jaškin mato tiesioginių paralelių su istorija, kurią Lietuvos vairuotojai jau kartą išgyveno.
„Kai prieš tris dešimtmečius Lietuvoje pasirodė pirmieji korėjietiški automobiliai, jie taip pat buvo vertinami skeptiškai, vadinti pigiais ir nekokybiškais, tačiau šiandien jie dominuoja rinkoje. Su kiniškais automobiliais dabar stebime panašią, tik daug greitesnę transformaciją. Šie automobiliai startuoja su patrauklia kaina, bet technologiškai jau dabar lenkia daugelį konkurentų“, – teigia A. Jaškin.
Pasak jo, mes judame link to, kad rytų gamintojų produkcija tampa etalonu. Pavyzdžiui, net toks Europos grandas kaip „Volkswagen“ jau pradėjo gaminti savo automobilius naudodamas kinišką platformą, tas pačias technologijas.
Apie šią globalią viziją kalba ir R. Mackevičius, pabrėžiantis, kad atėjo metas, kai vairuotojai nebeturi aklai permokėti už vardą. Jis palygina automobilių rinką su bet kuria kita prekybos sritimi – kaip Lietuvos gamintojai dabar privalo konkuruoti pasauliniu mastu, taip ir automobilių pirkėjai gali rinktis geriausią produktą iš bet kurio žemyno.
„Mes jau tapome pasaulinės rinkos dalimi. Kai ateina pasiūla su lygiai tokios pat, ar net geresnės technologinės kokybės automobiliu už pusę kainos, man tai atrodo labai geras dealas. Automobilis šiaip yra pati blogiausia investicija, nes jo vertė visada krenta, tad ši konkurencija mums, pirkėjams, naudinga, nes priverčia sureguliuoti kainas“, – įsitikinęs R. Mackevičius.
Finansiniam aspektui pritaria ir L. Kontrimas, neslepiantis, kad pats neseniai atsisakė gerokai prabangesnio automobilio vien tam, kad sutaupytų solidžią sumą. Jis džiaugiasi atsiradusia konkurencija, kuri leidžia pirkėjams atgauti galią.
„Persėdau į MG automobilį vien dėl to, kad gavau pasiūlymą, kuris man sutaupė apie 40 tūkstančių eurų. Žmonės turi drįsti reikalauti iš prekių ženklo daugiau naudos už tą pačią sumą, o ne aklai pasiduoti senų pavadinimų magijai“, – ragina komunikacijos specialistas.
Sofos vairuotojai ir asistentų gausa
Diskusijai pakrypus apie išmaniuosius asistentus ir autonominį vairavimą, pašnekovų nuomonės šiek tiek išsiskiria.
R. Mackevičius entuziastingai palaiko autonominio vairavimo idėją. Save jis vadina automobilių sistemų „heavy user’iu“, nes mašinoje praleidžia didžiąją dienos dalį.
„Aš norėčiau, kad automobiliai būtų dar labiau automatizuoti. Teoriškai jie jau dabar gali technologiškai vairuoti patys, be žmogaus, ir daryti tai saugiai. Deja, Europos Sąjungos reglamentai kol kas riboja kai kurias savavaldžių automobilių funkcijas. Tačiau dabar jau nebebijai perjunginėdamas muziką paleisti vairą ar atleisti pedalus, nes sistema pati tikrina ženklus ir sustabdo mašiną“, – pasakoja R. Mackevičius.
L. Kontrimas į technologijų gausą žvelgia šiek tiek filosofiškiau ir atkreipia dėmesį į tai, kad gamintojai dabar masiškai orientuojasi į vadinamuosius „sofos vairuotojus“, kuriems svarbiausia, kad mašina viską padarytų už juos. Nors kai kurios sistemos jį iš pradžių erzino, ilgainiui jis suprato jų naudą.
„Pirmą kartą, kai išgirdau nuovargio signalą, pradėjau pykti ant mašinos. Bet realiai tai geras signalas man pačiam, leidžiantis planuoti kelionę. Aš labai džiaugčiausi, jei ateityje balsu valdomas automobilis pagal tonaciją atpažintų mano blogą nuotaiką, mane paguostų, nuramintų ir dar įjungtų sėdynės masažą“, – apie vairavimo malonumo ateitį svarsto L. Kontrimas.
Pasak serviso atstovo A. Jaškin, didelis asistentų kiekis yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio miesto tempo. Jis atkreipia dėmesį, kad vidutiniam gyventojui, kuris ryte veža vaikus į darželį, o vakare stovi spūstyse, nereikia jokio sportiško vairavimo. Jam reikia dirbtinio intelekto pagalbos, kuri leistų atsipalaiduoti.
Elektra prieš hibridus: atstumo baimė ir krovimo stotelių paieškos
Nors elektromobilių infrastruktūra Lietuvoje nuosekliai plečiasi, didelė dalis lietuvių vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo ir žiemos sąlygų, todėl mieliau renkasi tarpinį variantą – hibridinius automobilius.
„Hibridai šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių, nes vartotojai mato apčiuopiamą naudą. Net 93 procentai visų „Autobrava“ parduodamų MG automobilių yra hibridai. Žmonės vertina kuro ekonomiją ir dinamiką, kurią suteikia papildoma baterija, kartu išlaikydama ramybę ilgose kelionėse“, – teigia M. Trakšelis.
Tačiau ekspertas pastebi ir milžinišką elektromobilių pardavimų šuolį – per pastaruosius penkerius metus jų rinka Lietuvoje išaugo septynis kartus. Pašnekovas net juokauja, kad geriausias stimulas elektromobilių plėtrai būtų dar labiau išaugusios benzino bei dyzelino kainos.
A. Jaškin atkreipia dėmesį, kad greitasis įkrovimas jau išsprendė daugelį problemų, trukdančių elektromobilių plėtrai.
„Tai dažniausiai yra tiesiog baimė naujovėms ir nenoras išeiti iš komforto zonos. Pavyzdžiui, važiuodamas į Nidą sustojau įkrauti mašinos. Nuėjau į tualetą, grįžtu, o baterija jau pasiekusi 80 procentų. Viskas vyksta super greitai, net nepagalvotum, kad taip įmanoma,“ – savo patirtimi dalinasi A. Jaškin.
R. Mackevičius, pasakodamas apie savo elektromobilio kasdienybę, teigia jau pamiršęs tradicinių degalinių kvapą. Turint įkrovimo stotelę namuose ar darbe, krovimas tampa visiškai nepastebimu procesu. Tolimose kelionėse po Lietuvą jis taip pat nejaučia diskomforto, nes įkrovimo laikas sutampa su trumpa šeimos pertraukėle. Tiesa, laidų vedėjas pripažįsta, kad kartą jo neatidumas vos nesibaigė labai liūdnai.
„Vieną kartą važiavau, užsikalbėjau telefonu ir pražiopsojau greito įkrovimo stotelę. Žiūriu – automobilyje likę vos 2 procentai baterijos. Iškart atleidau greičio pedalą ir galvoju, ką dabar daryti. Jeigu baigiasi benzinas, nueini ir nusiperki bakelį, o su elektra taip neprasisuksi. Teko vos judėti, kol pasiekiau stotelę Vievyje“, – juokdamasis savo klaidą prisimena R. Mackevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į elektromobilių privalumus žiemą, ypač išmanųjį salono pašildymą per nuotolį, kai netenka gramdyti apledėjusių langų.
Konservatyvesniam vairuotojų flangui atstovaujantis L. Kontrimas prisipažįsta, kad dėl praeities patirčių žiemą jis kol kas sąmoningai susilaiko nuo pilnai elektrinių automobilių. Pasak jo, ankstesniais metais nuvažiuojamas atstumas šaltuoju sezonu krisdavo drastiškai, kas keldavo realų stresą išvykus iš miesto. Būtent todėl dabar jis džiaugiasi pasirinkęs hibridą, kuris leidžia pamiršti degalines bent šiltuoju metų laiku, bet nesukelia baimės žiemą.
Visgi, matydamas sparčiai tobulėjančias technologijas ir artėjančią 1000 kilometrų viena įkrova ribą, jis neabejoja – tie, kurie šiandien dar nedrįsta pereiti prie elektros, po kelerių metų tai padarys natūraliai ir be jokių dvejonių.