Starto pozicija: viskas prasideda nuo vadovų
Nors dirbtinis intelektas viešojoje erdvėje linksniuojamas kasdien, realus jo pritaikymas įmonėse dar tik įsibėgėja. Kaip pastebi D. Guoba, šiuo metu išgyvename pereinamąjį etapą, kuriame technologijų integracija tampa nebe galimybe, o būtinybe.
„Manau, kad dabar yra visiškai pradinis etapas, kai mes visi – tiek IT kompanijos, tiek mūsų klientai, tiek darbuotojai – pradedame naudotis dirbtinio intelekto įrankiais. Pirmas dalykas, kurį nuolat akcentuoju šiame kontekste: bet koks įmonės pokytis visada prasideda nuo vadovų“, – teigia D. Guoba.
Eksperto teigimu, artimiausia tendencija yra labai aiški: jeigu organizacijų lyderiai pradės suprasti, kas iš tiesų yra dirbtinis intelektas ir kaip jį įdarbinti įmonės veikloje, tai automatiškai sukurs didžiulį, apčiuopiamą pokytį visoje organizacijos struktūroje.
Keičiasi ne profesijos, o kasdienės užduotys
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų konferencijose ir įmonių koridoriuose – „Ar robotai atims mano darbą?“ Ekspertai ramina, tačiau kartu ir įspėja: profesijos niekur nedings, bet pats darbo pobūdis keisis neatpažįstamai.
„Pačių profesijų dirbtinis intelektas nekeičia – jis keičia profesijų užduotis. Jeigu paimtume pavyzdį iš personalo srities: ar personalo vadybininkas ateityje bus nereikalingas? Faktas, kad ne. Bet ar 80 proc. jo dabartinių užduočių galės atlikti dirbtinio intelekto agentai? Taip. Tai, ką šiandien įprastai darau, ateityje už mane galės atlikti robotas“, – sako D. Guoba.
Šiai minčiai antrina ir J. Kupčinskas, kuris jau dabar pastebi milžinišką procesų spartėjimą.
„Pokyčių yra labai daug ir jie vyksta kiekvieną dieną. Mes iš esmės pergalvojome, kokiais būdais dirbame. Pagrindinis klausimas dabar yra ne tai, kaip padaryti dalykus, o ką daryti ir kokią problemą išspręsti, kad tai sukurtų didžiausią vertę. Mes sėkmingai judame link to, kad rutininės užduotys būtų atliekamos robotų, o žmogus priimtų tuos sprendimus, kuriems reikia platesnio konteksto supratimo ir empatijos“, – sako pašnekovas.
Draudžiama nenaudoti
Inovacijos reikalauja drąsos. Jei vienos įmonės dar tik nedrąsiai žvalgosi į DI įrankius, tokios kompanijos kaip „Hostinger“ diktuoja visai kitokį tempą. Pasak J. Kupčinsko, dirbtinio intelekto ignoravimas šiuolaikiniame versle yra prabanga, kurios įmonės negali sau leisti.
„Iš tiesų pas mus nebekeliamas klausimas ar naudoti dirbtinį intelektą, ar ne. Labiau draudžiama jo nenaudoti. Klausimas yra tik tas, kuriose vietose jį pasitelkti, kad sukurtume didžiausią vertę. Kalbant apie verslo procesus, džiaugiamės, kad jau beveik 80–85 proc. klientų užklausų pirmiausia atliepiama dirbtinio intelekto pagalba. Žmogui perduodamos tik tos problemos, kurių nepavyksta išspręsti automatizuotai“, – sako „Hostinger“ atstovas.
Paklaustas, kokių gairių įmonė laikosi diegdama šias naujoves, J. Kupčinskas išskiria drąsą klysti: „Pirmiausia – bandyti ir nebijoti suklysti. Iš esmės – ieškoti sprendimų, eksperimentuoti ir atrasti vietas, kur dirbtinis intelektas gali sukurti didžiausią vertę.“
Kur DI bejėgis?
Nors technologijos perima rutininį ir analitinį darbą, emocinis intelektas tampa brangiausia ateities valiuta. Darbai, reikalaujantys strateginio derybų planavimo, empatijos, lyderystės ir ryšio kūrimo, dar ilgai išliks išimtinai žmogaus rankose.
Pasak D. Guobos, dirbtinis intelektas puikiai tinka pasiruošimui, bet ne pačiam procesui, kuriame susiduria žmogaus emocijos.
„Tos sritys, kuriose nėra emocinio ryšio, darbo su žmonėmis ar lyderystės, keisis greičiausiai. Bet, pavyzdžiui, derybos – aš netikiu, kad per artimiausius metus jos galėtų vykti tarp dviejų dirbtinio intelekto agentų. Pasiskaičiuoti, surinkti informaciją, pasiruošti deryboms agentai tikrai padės – faktas, jie jau šiandien padeda. Bet pačios derybos vis tiek vyksta tarp žmonių“, – sako pašnekovas.
Jis taip pat paneigia mitą, kad DI galėtų visiškai pakeisti mokytojus: „Dažnai gaunu šį klausimą. Atrodytų, būtų tobula – išvengtume emocijų mokykloje, gautume programą, susirastume atsakymus. Bet aš nemanau, kad tai įmanoma. Mokymosi procesas bet kokiu atveju apima ir socialinį ciklą, ir ryšio kūrimą. Tos profesijos, kurioms reikalinga empatija ir bendravimas, keisis kur kas lėčiau“.
Jaunesniųjų specialistų eros pabaiga?
Vienas drąsiausių ir labiausiai intriguojančių pokyčių, apie kuriuos kalba ekspertai, – potencialus pradinio lygio (angl. junior) pozicijų išnykimas. Kadangi DI įrankiai leidžia greitai apdoroti informaciją ir atlikti bazines užduotis, įmonių lūkesčiai naujiems darbuotojams drastiškai auga.
„Vienas aspektas, kuris keisis pačiose įmonėse, – nebeliks jaunesniųjų specialistų. Anksčiau būdavo taip: atėjau, pradėjau dirbti, nieko nemoku, bet įmonė mane išmokys. Tikiu, kad ateityje įmonės reikalaus ateiti jau mokant valdyti bent kelis DI įrankius. O jeigu dirbi su įrankiais, kurie turi visą informacinę bazę, nuo pirmos dienos gali teikti aukštesnio lygio konsultacijas ar paslaugas. Tu jau nebesi tiesiog pradedantysis“, – prognozuoja D. Guoba.
Kartu su besikeičiančiais lūkesčiais atsiras ir visiškai naujų profesijų poreikis. DI agentų kūrėjai, duomenų parinkėjai, sistemų architektai bei auditoriai, tikrinantys robotų padarytas klaidas, – tai tik kelios nišos, kurios netrukus taps neatsiejama kiekvienos didesnės organizacijos dalimi.
Kaip pasiruošti? Patarimai įmonėms ir darbuotojams
Transformacija kelia nemažai įtampos, tačiau geriausias vaistas nuo nerimo yra veiksmas. Abu ekspertai sutinka, kad mokymosi procesas dabar tampa nenutrūkstamas, o formulė „įgijau specialybę ir dirbu“ nebegalioja. Ją keičia „įgijau specialybę ir nuolat mokausi dirbdamas“.
Organizacijoms, siekiančioms sėkmingai integruoti dirbtinį intelektą, ekspertai siunčia aiškią žinutę: viskas prasideda nuo tinkamos kultūros ir palaikančios aplinkos sukūrimo.
J. Kupčinskas akcentuoja, kad pirminė įmonės atsakomybė – sukurti saugią erdvę eksperimentams, kurioje darbuotojai turėtų realią galimybę bandyti ir prisijaukinti naujus įrankius. Svarbiausia taisyklė šiame procese – tolerancija klaidoms.
„Jeigu kažkas nepavyksta, pasekmė turi tapti pamoka, o ne mintimi darbuotojui, kad tai jau jo darbo pabaiga. Sukūrus tokias sąlygas, atsakomybė pereina pačiam žmogui“, – teigia „Hostinger“ atstovas.
Tuo metu D. Guoba pabrėžia būtinybę iš esmės keisti paties personalo skyriaus vaidmenį: „Pasitelkus DI įrankius gyvenimo aprašymų atrankai, sutarčių rengimui ar atostogų administravimui, didžiosios dalies rutininio darbo tiesiog nebeliks. Tai atvers kelią HR specialistams pereiti nuo „popierių tvarkytojų“ prie strateginių partnerių“.
Kalbant apie pačius darbuotojus, pagrindinis patarimas – keisti požiūrį ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo tobulėjimą. Dirbtinis intelektas nėra konkurentas, o laukti, kol vadovas lieps mokytis naujų programų, tampa pernelyg rizikinga.
„Geriausias vaistas nuo baimės yra veiksmas. Kai pradedi naudotis dirbtiniu intelektu, supranti, kad tai ne tavo priešas, o partneris, galintis padėti sukurti daug daugiau vertės“, – drąsina J. Kupčinskas.
Dar aštresnę prognozę pateikia D. Guoba: „Visos pasaulinės tendencijos rodo, kad jeigu šiandien paslaugas teikiu su 50 žmonių komanda, ateityje tą pačią apimtį galėsiu užtikrinti su 10 darbuotojų ir 50 DI agentų. Žmonės, kurie atmes technologijas ir nesimokys dirbti komandoje su DI agentais, bus mažiau efektyvūs ir rizikuos prarasti savo vaidmenį“.
„HR Savaitė“ vyks rugsėjo 10–11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šių metų konferenciją „HR savaitė Lietuva“ pranešėjus ir temas ieškokite čia. Pagrindinis konferencijos partneris „Labbis“, didieji konferencijos partneriai „If“ draudimas ir Work in „Lithuania“.