1 nuotr.
Įkiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas žvalgybos tyrimą, nustatė galimą Rusijos žvalgybos interesais veikusį asmenį. Eltos nuotr.
Pakliuvo į akiratį
Prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) penktadienį pranešė, kad įtarimai dėl šnipinėjimo pareikšti vienam Lietuvos piliečiui.
Pradiniai žvalgybos tyrimo duomenys leido pagrįstai įtarti, kad jis, naudodamasis susirašinėjimo programėle „Telegram”, pats inicijavo kontaktą ir vykdo per tarpininkus gaunamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis – renka informaciją apie Lietuvoje esančius karinės paskirties objektus, karinės technikos vienetus bei jų judėjimą.
Teismo sankcionuotų veiksmų metu buvo gauta duomenų apie tai, jog įtariamasis galimai fotografavo ir teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenės batalioną, karines radiolokacines (radarų) sistemas gaminančią įmonę, karinės technikos judėjimą Vilniaus oro uoste. Taip pat įtariama, kad vyras perdavė informaciją su karinės technikos vaizdais bei siūlė teikti tokią informaciją lankydamasis Belgijoje.
Ikiteisminio tyrimo duomenys pareigūnams leidžia manyti, kad įtariamasis taip elgėsi tikslingai siekdamas padėti kitai valstybei ir suprasdamas, jog surinktą informaciją perduoda asmeniui, galimai atstovaujančiam Rusijos gynybos ministerijai.
Tyrimas pradėtas po to, kai atliekant žvalgybos tyrimą VSD gavo informaciją apie asmenį, kuris galimai renka informaciją veikdamas pagal rusų žvalgybininkų taikomus metodus.
Verdiktas – už rengimąsi šnipinėti
Kaip 2025 m. pradžioje yra skelbusi Generalinė prokuratūra, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje sulaikyta vienuolika šnipinėjimu Rusijai ir penki Baltarusijai įtartų žmonių. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki šių metų vidurio įtarimai buvo pateikti dar keliems asmenims.
Plačiausiai nuskambėjo politiko ir visuomenės veikėjo Algirdo Paleckio byla. 2023 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nuteistasis 2017-2018 m. ne šnipinėjo Rusijos žvalgybai, o rengėsi tai daryti.
Tačiau toks vertinimas tik šiek tiek palengvino nuteistojo dalią – jam anksčiau skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sutrumpinta pusmečiu. Jo advokatas Adomas Liutvinskas „Vakaro žinioms” yra sakęs: „Žiūrint žmogiškai, tai iš esmės jokio nusikaltimo nebuvo. Realiai A.Paleckis nieko nepadarė, o bausmė – kaip už baigtą nusikaltimą. Tai sunkiai suvokiamas sprendimas.”
Iki šiol už grotų esantis A.Paleckis savo kaltę neigia. Jis buvo nuteistas ir kitoje byloje už tai, kad užgauliai neigė ir šiurkščiai menkino 1944-1953 m. Lietuvoje SSRS institucijų vykdytus genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui.
Skundai nepadėjo
Kitoje plačiai nuskambėjusioje byloje pernai gruodį įsiteisėjo nuosprendis 83 metų šiauliečiui Eduardui Manovui, turinčiam dvigubą pilietybę. Vyras buvo politinis tremtinys, anksčiau ilgą laiką gyvenęs Rusijoje.
Teismas nustatė, kad 2018 m. iki 2024 m. buvęs konservatorių partijos, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys rusų žvalgybininkams už pinigus rinko neįslaptintą, bet jautrią informaciją apie visuomeninius ir politinius procesus Lietuvoje, o ją perdavė šifruotais pranešimais.
E.Manovas teismui neneigė, jog tekstus siuntė, bet, pasak jo, ne rusams, o Ukrainos draugams, kurie esą buvę infiltruoti į Rusijos žvalgybos struktūras.
Vyrui skirta 8,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinis teismas taip pat neįžvelgė pagrindo atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Jo advokato kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė.
Teis už akių
Praeitą mėnesį Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje Rusijos pilietis, veikęs kaip FSB pareigūnas, kaltinamas sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje, pasitelkdamas du Lietuvos piliečius.
Tyrimo duomenimis, įtariama, kad jis 2014 -2020 m. organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei renginiuose dalyvavusius asmenis.
Vyras bus teisiamas už akių.
Kaip rašė „Vakaro žinios”, minėti Lietuvos piliečiai jau yra nuteisti dėl šnipinėjimo Rusijai. Buvusiam Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis” vadovui, akcijos „Nemirtingas pulkas” organizatoriui Klaipėdoje, tremtinio sūnui Aleksėjui Greičiui skirta 4 metus kalėti.
Nuosprendis įsigaliojo 2022 m.
Bylos duomenimis, nuteistajam buvo pavesta Lietuvoje organizuoti visiškai ar iš dalies minėto FSB atstovo finansuojamus kultūrinius ir visuomeninius renginius, juos fotografuoti ar filmuoti, rinkti informaciją apie jų dalyvius bei stebėtojus, o informaciją perduoti žvalgybininkui.
Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad, šnipinėjimo dalykas, be informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, gali būti ir informacija, kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas. Tai gali būti ir visiškai neįslaptinta informacija.
Kaltę pripažinusiam Mindaugui Tunikaičiui skirtas 1,5 metų laisvės atėmimas. Bylos duomenimis, vykdydamas kaltinamojo užduotis jis rinko informaciją apie valstybės institucijų ir kitus Rusijos žvalgybą dominančius objektus, duomenis apie valstybės tarnautojus bei visuomeninių renginių dalyvius, fotografavo infrastruktūrą.
M.Tunikaičiui taip pat buvo pavesta įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai skelbti tam tikrą informaciją. Bylos duomenimis, nuteistasis gyveno pasienio regione, nuolat vykdavo į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir palaipsniui verbavo FSB pareigūnas.