Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Džanis Infantinas (Gianni Infantino) neslepia palankumo sumanymui dalyvių skaičių padidinti nuo 48 iki 64.
Ši idėja sulaukia daug kritikos, tačiau šalininkai teigia, kad plėtra suteiktų šansą mažesnėms valstybėms.
Kai kuriuose žemynuose gal ir suteiktų, bet ne Europoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos šansai patekti į pasaulio čempionatą vis tiek išliktų minimalūs.
Šalininkai ir skeptikai
Kol kas aišku, kad trys svarbiausios 2030 m. čempionato šeimininkės bus Marokas, Portugalija ir Ispanija.
Kadangi bus minimas turnyro šimtmetis, numatyta po vieną šventinį mačą surengti trijose Pietų Amerikos valstybėse – Urugvajuje, kur 1930 m. vyko pirmasis čempionatas, Argentinoje ir Paragvajuje.
Taigi, pasaulio pirmenybės apims tris žemynus.
Pietų Ameriką – tik simboliškai, tačiau šio žemyno konfederacija (COMNEBOL) nori atsiriekti didesnį kąsnį.
„2030 m. pasaulio čempionatą išvysime Urugvajuje, Argentinoje ir Paragvajuje. Futbolui tai bus puiki proga atšvęsti turnyro šimtmetį su 64 komandų turnyru”, – prieš keletą dienų tinkle „X” parašė COMNEBOL prezidentas Alechandras Domingesas (Alejandro Dominguez).
Akivaizdu, kad tarp visų konfederacijų COMNEBOL yra didžiausia greitos plėtros šalininkė. Pietų Amerika tikisi gauti ne tris simbolinius mačus, o teisę organizuoti keturių grupių varžybas.
Jei rinktinių skaičius padidėtų nuo 48 iki 64, atsirastų būtent keturios papildomos grupės.
Europos futbolui vadovaujantis UEFA prezidentas Aleksanderis Čeferinas plėtrą pavadino „bloga idėja”.
Azijos futbolo konfederacijos prezidentas šeichas Salmanas bin Ibrahimas Al Chalifa pareiškė, kad tokia plėtra atneštų chaosą.
O ką sako FIFA?
Oficialiai jokie sprendimai dar nepriimti, tačiau Dž.Infantinas liepos 12 d. patvirtino, kad plėtra bus svarstoma.
„Jei organizuoji pasaulio čempionatą, svarbu jį surengti visam pasauliui, ne tik Europai ar Pietų Amerikai.
Kiekviena tauta turi turėti galimybę svajoti apie dalyvavimą. Atrankos varžybose konkurencija darosi vis didesnė. Jei iš mažų šalių atimsime šansą dalyvauti pasaulio čempionate, jos praras norą tobulėti”, – sakė Dž.Infantinas.
Vieną problemą plėtra tikrai išspręstų. Šiemet pasaulio čempionate kelialapius į šešioliktfinalį gavo ir aštuonios iš 12-os geriausių trečiąsias vietas užėmusių komandų.
Kai kurioms komandoms teko laukti, kol jų likimą nulems kitos rinktinės, tai sukėlė neteisingumo jausmą.
Jei dalyvautų 64 rinktinės, kelialapius gautų po dvi kiekvienos grupės ekipas, viskas būtų aišku.
Tačiau ar yra kitų racionalių priežasčių, pateisinančių plėtrą?
Tokį klausimą iškėlė BBC, plačiau panagrinėjusi, ką ta plėtra reikštų.
Daugiau silpnų komandų
Plėtros šalininkai kaip pavyzdį pateikia Žaliojo Kyšulio rinktinę. Pasaulio čempionate debiutavusi mažytės valstybės komanda pateko į šešioliktfinalį ir jame tik po pratęsimo 2:3 nusileido Argentinai.
Pavyzdys neva rodo, kad plėtra nereikštų žemesnio žaidimo lygio.
Tačiau toks „pelenės” pavyzdys yra tik vienas, o Haitis, Irakas, Jordanija, Panama, Tunisas ir Uzbekistanas atsisveikino su čempionatu neiškovoję nė vieno taško.
BBC paskaičiavo, kurios šalys, neatsižvelgiant į atrankos subtilybes ir žiūrint tik į FIFA reitingą, būtų papildžiusios dalyvių gretas, jei čempionate jau šiemet būtų dalyvavusios 64 komandos.
Europoje tai būtų Italijos, Danijos ir Lenkijos rinktinės. Stiprios komandos, kurios turnyrą tik papuoštų.
Daug kitų stiprių Europos komandų vis tiek liktų už borto, jau nekalbant apie Lietuvą, reitinge užimančią 149-ąją vietą.
Azijoje papildomi kelialapiai būtų atitekę Jungtiniams Arabų Emyratams, Omanui ir Indonezijai.
Afrikoje – Nigerijai, Gabonui, Burkina Fasui ir Kamerūnui. Pietų Afrikoje – Venesuelai ir Bolivijai.
Šiaurės Amerikos ir Karibų jūros baseino zonoje – Hondūrui, Jamaikai ir Surinamui.
Okeanijoje – Naujajai Kaledonijai.
Indonezija reitinge užima 118-ąją vietą, Surinamas – 125-ąją, Naujoji Kaledonija – vos 151-ąją.
Jei Europa plėtros atveju atsiųstų stiprias komanda, Afrika ir Pietų Amerika – konkurencingas, tai kitų konfederacijų atstovės tikrai neatitiktų elitiniu vadinamo turnyro lygio.
Beje, Pietų Amerikos zonoje atrankoje dalyvauja 10 rinktinių. Pagal tokį plėtros modelį į čempionatą nepatektų tik dvi.
Norint išlaikyti padorų žaidimo lygį, reikėtų skirti daugiau kelialapių Europai.
Tačiau tai prieštarautų idėjai suteikti šansą mažesnėms futbolo šalims.
Nepakeliama vienai valstybei
Primename, kad 1978 m. pasaulio čempionate dalyvavo vos 16 rinktinių.
1982 m. jų skaičius padidėjo iki 24, 1998 m. – iki 32, ir tik šiemet – iki 48.
Jei plėtros šalininkai laimėtų, 2030 m. turnyre žaistų dvigubai daugiau komandų nei 2022 m.
Žaibiška plėtra keltų didelių sunkumų. Turnyras taptų dar ilgesnis. Jau šiemet jis truko 39 dienas, buvo sužaistos 104 rungtynės.
Jei prisijungtų dar 16 komandų, prireiktų 128 mačų ir bent kelių papildomų dienų. Rungtynių būtų dvigubai daugiau nei jų buvo 2022 m.
Šiemet čempionatas vyko JAV, Meksikoje ir Kanadoje. Tai buvo geras pasirinkimas padidintam komandų skaičiui, nes varžybos vyko daugelyje laiko juostų, o stadionai buvo modernūs, pusiau uždari.
Tokiuose stadionuose kaip Atlantos, Dalaso, Hjustono ar Vankuverio lengviau išspręsti vis didėjančią karščio problemą, bet anaiptol ne visos valstybės turi tokias arenas.
Skirtingos laiko juostos leido „išmėtyti” rungtynes, kad jų laikai nesikirstų, televizijai tai buvo patogu. Jei čempionatas vyksta mažesniame regione, tai neįmanoma, net ir žaidiant 48, o ne 64 komandoms.
2034 m. pasaulio čempionato šeimininke jau paskelbta Saudo Arabija. Ten karščio problema bus ypač opi, todėl svarstoma turnyrą nukelti į 2035 m. sausį. Šiemet turnyrui prireikė 16-os stadionų.
O kiek jų reikėtų 64 komandų turnyrui? Jeigu plėtra įvyktų, sunku įsivaizduoti, kad čempionatą galėtų organizuoti viena Europos, Azijos ar Afrikos šalis, net jei tai yra turtingoji Saudo Arabija.
Be to, prireiktų 64 aukšto lygio treniruočių bazių, daugybės viešbučių sirgaliams, puikios infrastruktūros, kad jie galėtų keliauti.
Viską lems pinigai?
Visgi FIFA, jei nuspręs didinti komandų skaičių, turės labai rimtą argumentą – pinigus.
Pasaulio čempionatas yra svarbiausias šios organizacijos pajamų šaltinis, o vėliau pyragas dalijamas ir nacionalinėms federacijoms, taip pat ir toms, kurios pasaulio pirmenybėse nedalyvauja.
Kiekviena FIFA narė per ketverius metus gauna 8 mln. JAV dolerių (maždaug 7 mln. eurų) dotaciją. Mažesnėms valstybėms pridedama dar po 1,2 mln. dolerių (1,05 mln. eurų).
Konfederacijos futbolo vystymui gauna po 60 mln. dolerių (52,6 mln. eurų).
Manoma, kad pinigų srautas bus pagrindinė priežastis, kodėl Dž.Infantinas ateinančiais metais be didelės konkurencijos bus perrinktas dar vienai kadencijai.
Prieš kelerius metus prognozuota, kad šiemetinis pasaulio čempionatas atneš 9 milijardus dolerių (7,9 mljr. eurų).
Jei komandų skaičius padidėtų iki 64, iš televizijos, rėmėjų ir bilietų suplauktų dar daugiau pajamų.
FIFA sako, kad šios lėšos yra įrankis vystyti futbolą, tačiau tuomet lieka neaišku, kur yra plėtros riba.