„Prezidento pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos valstybė, išduodama pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, kartu paliudys, kad vaikas per 10 metų pasiekė tam tikro slenkstinio pasiekimų lygmens ir sudarys jam sąlygas tęsti ugdymąsi kitose šakose, pavyzdžiui, bendrajame ugdyme ar profesiniame ugdyme – čia kaip vaikas pasirinks“, – žurnalistams penktadienį sakė prezidento patarėja.
„Bet svarbiausias tikslas yra, kad kiekvienas vaikas pasiektų pagrindinio ugdymo bent slenkstinį lygį“, – kalbėjo ji.
Pasak J. Litvinaitės, Lietuva, turėdama lūkestį tapti aukštų technologijų šalimi, negali sau leisti išsilavinimo vertinti tik mokykloje praleistais metais.
„Įvesti taisyklę, kad išsilavinimą nurodo metai, praleisti mokykloje, vietoje to, kad išsilavinimą įrodo tavo pasiekti rezultatai – mes kaip maža šalis, kaip turinti lūkestį tapti aukštų technologijų šalimi, aukštos darbo jėgos klasės šalimi, na negalime sau to leisti“, – teigė ji.
Sprendimą dėl PUPP Nausėda grąžino Seimui
Prezidento patarėja komentavo Gitano Nausėdos anksčiau penktadienį priimtą sprendimą grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
Pasak prezidentūros, G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
„Prezidentas, pasitaręs su švietimo bendruomene, praktikais ekspertais, priėmė sprendimą prašyti Seimo pergalvoti šitą savo nutarimą ir palikti PUPP’ą kaip būtiną slenkstinio lygio reikalavimą, bet jį atidedant trim metam ir taikyti nuo 2029-ųjų rugsėjo 1-os. Prezidentas tikisi, kad tų trijų metų užteks pasiruošti visą mokiniui pagalbos paketą ir kartu pasiruošti visas galimas mokinio karjeros, ateities mokymosi kryptis, neišmetant nė vieno žmogaus iš sistemos“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Prezidentūros teigimu, reikalavimo PUPP išlaikyti bent slenkstiniu lygiu panaikinimas nebūtų tinkamas sprendimas, tačiau taikyti šį reikalavimą jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. visa apimtimi taip pat būtų neproporcinga, kol neužtikrintas pakankamas mokymosi pagalbos prieinamumas.
Todėl įsigaliojimą siūloma atidėti, iki tol stiprinant mokymosi pagalbą, vertinant PUPP validumą ir patikimumą, plėtojant profesinio, modulinio ir kitų tęstinių mokymosi formų prieinamumą.
J. Litvinaitė sakė, kad per šį trejų metų laikotarpį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruoš tiek alternatyvas, tiek užtikrins geresnį pasiruošimą PUPP, kad neišlaikančiųjų ženkliai sumažėtų.
„Mūsų darbas dabar yra trys metai susiremti ir stengtis – žinoma, jeigu Seimas pritars prezidento siūlymui“, – kalbėjo ji.
Mes tikimės, kad ministrė supras, kad reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą. Mes supratome iš diskusijos, kuri vyko vakar pas mus rūmuose, kad vis dėlto pagrindinė problema yra ne slenkstiniai pasiekimai ar patys Pagrindinio ugdymo patikrinimo procesai – pagrindinė problema yra tas 20 proc. arba penktadalis netgi kartais vaikų, neišlaikančių.
J. Litvinaitė
Litvinaitė: turime savęs klausti: ko nepadarėme, jei vaikas per 10 metų nepasiekė ketverto?
Kaip skelbė prezidentūra, G. Nausėdos teigimu, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi parodyti, kad žmogus yra įgijęs bent pagrindines mokykloje numatytas žinias ir gebėjimus. Slenkstinis pasiekimų lygis, pasak jo, nėra aukštas ar atrankinis reikalavimas – tai tik minimalus rezultatas, kurį turėtų pasiekti baigęs pagrindinio ugdymo programą mokinys.
„Jeigu mes suteikiame pažymėjimą, liudijantį, kad vaikas įsisavino pagrindinį ugdymą, tas pažymėjimas turi atspindėti tiesą. Jeigu neįsisavino, turime klausti, ko mes, suaugę, nepadarėme, kaip nutiko, kad vaikas per 10 metų nepasiekė ketverto?“ – sakė prezidento patarėja.
Ji pastebėjo, kad Valstybės kontrolės auditas neseniai atskleidė, jog tik pusė vaikų gauna visą jiems priklausančią pagalbą.
„Mūsų siūlymas yra labai konkretus: pirmiausia sustyguoti pagalbos sistemą, pasižiūrėti, kodėl kai kuriose savivaldybėse pagalbos sistema neveikia? Greičiausiai savivaldybėms yra per sunki našta vienoms būti atsakingoms už pagalbos mokiniams organizavimą“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Pasak jos, itin svarbu ir numatyti alternatyvas ir tiems, kurie vis dėlto šio slenksčio neperkopia: „tai galėtų būti ir parengiamojo kurso suorganizavimas, ir vasaros stovyklų organizavimas, ir, žinoma, svarbiausia, pagalba ankstyvuose laikotarpiuose“.
Ji teigė, kad net apie penktadaliui vaikų šio patikrinimo neišlaikant, to negalima suversti stresui – tai galėtų paaiškinti keli procentai.
„Pačiai ministrei nuolat kartojant, kad 5 tūkstančiai vaikų neišlaiko, dėl to išdalinkime jiems pažymėjimus – sutikite, kad tai neskamba patikimai ir nerodo, jog valstybė laikosi sistemingos, nuoseklios politikos“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Situaciją aptarė susitikime su švietimo atstovais
Šalies vadovas ketvirtadienį PUPP kartelės atšaukimo klausimą ketvirtadienį aptarė su švietimo atstovais.
Šiame susitikime dalyvavę savivaldybių bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai ragino prezidentą įstatymą pasirašyti, tuo metu dalis ekspertų teigė, kad kartelės atsisakymas neišspręs prastėjančių mokinių pasiekimų problemos.
Savo ruožtu prezidento patarėja J. Litvinaitė sakė, kad šioje situacijoje bus sunku priimti sprendimą, kuris tiktų visoms pusėms.
Kaip skelbė ELTA, 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Pasak prezidento patarėjos, praktikų balsas šalies vadovui yra labai svarbus, be to, atsižvelgta ir į situaciją kaimyninėse šalyse.
„Kaimyninėse šalyse išsilavinimo reikalavimai griežtėja. Negalime likti vieni regione, palikę vaikų be bazinių, pagrindinių žinių“, – kalbėjo J. Litvinaitė.