Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis mano, kad toks aiškinimas yra pernelyg supaprastintas. „Žinių radijo“ laidoje jis teigė, jog galimas provokacijas reikėtų vertinti ne per rinkimų prizmę, o kaip ilgalaikės Rusijos strategijos dalį.
Putino populiarumo su provokacijomis nesietų
Viešojoje erdvėje neretai svarstoma, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali būti naudinga pademonstruoti jėgą prieš NATO valstybes ir taip sustiprinti savo pozicijas šalies viduje. Tačiau G. Mažeikis sako nematantis pagrindo tokioms išvadoms.
„Apskritai nėra aišku, koks tas reitingas, nes nėra jokių patikimų sociologinių duomenų. Vadinasi, kiekvienas taip teigiantis dažnai iš piršto laužia, tiesiog prasimano“, – sakė profesorius.
G. Mažeikio vertinimu, nors dėl ekonominių problemų ar augančių kainų gyventojų nuotaikos gali prastėti, V. Putino valdžiai tai nėra esminis veiksnys.
„Dėl to kritinio poreikio vykdyti provokacijas nėra. Jis gali jas vykdyti, bet nebūtinai tam, kad padidintų savo reitingą“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Svarbiausia – ne rinkimai, o ilgalaikiai Kremliaus tikslai
Profesorius įsitikinęs, kad galimų Rusijos veiksmų nereikėtų sieti su artėjančiais Dūmos rinkimais. Anot jo, kur kas svarbiau tai, kokių strateginių tikslų siekia Kremlius.
Jo teigimu, Rusija nuolat ieško galimybių išbandyti savo pajėgumus ir Vakarų reakciją, todėl pavienės provokacijos ateityje būtų logiškas žingsnis.
„Rusija gali ryžtis vienai kitai provokacijai. <…> Apskritai, jėgų išbandymas Rusijai yra svarbus, atmenant tai, kad jie ruošiasi karui su visa NATO.“
Vėliau pokalbio metu G. Mažeikis šią mintį dar labiau akcentavo:
„Kalbant ne apie rinkimus, o apie strateginius Rusijos tikslus <…>, tokios provokacijos Rusijai yra būtinos.“
Vien saugoti objektų neužtenka
Kalbėdamas apie Lietuvoje stiprinamą strateginių objektų apsaugą, profesorius atkreipė dėmesį, kad būtina atskirti vietinių vykdytojų atgrasymą nuo būtent Rusijos atgrasymo.
Jo manymu, šios dvi situacijos nėra tapačios.
„Aš suprantu, kad atgrasyti vietos banditėlius mūsų pajėgos yra pajėgios, bet atgrasyti Rusiją nuo provokacijų? Čia yra visai kitas lygis. Aš nesu tikras, kad Lietuva tam pakankamai pasirengusi“, – sakė jis.
Anot profesoriaus, vien fizinės apsaugos neužtenka: potencialus agresorius turi aiškiai žinoti, kokių pasekmių sulauktų.
Kaip vieną iš pavyzdžių G. Mažeikis išskyrė Lenkiją, kurios pareigūnai pastaruoju metu viešai kalba apie galimas Rusijos „svetimos vėliavos“ operacijas.
Profesoriaus nuomone, tokia komunikacija yra veiksmingesnė nei abstraktūs perspėjimai.
„Atgrasymas yra tada, kai, pavyzdžiui, sakoma: jei atsitiks taip ir taip, tai padarysime tą ir tą“, – teigė jis.
G. Mažeikio vertinimu, svarbiausia ne tik įspėti apie grėsmes, bet ir aiškiai nurodyti, kokių konkrečių veiksmų būtų imtasi joms pasitvirtinus.
Lietuva dažnai sureaguoja pavėluotai
Pokalbio metu profesorius negailėjo kritikos dėl Lietuvos pasirengimo.
Jo manymu, sprendimai daromi, tačiau dažniausiai tik tada, kai apie grėsmes jau kalbama viešai.
„Lietuva visa tai daro, bet paprastai vėluoja mėnesiais ar metais“, – sakė G. Mažeikis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į oro gynybos pajėgumus.
Profesoriaus teigimu, visuomenė turėtų matyti, kad valstybė geba neutralizuoti įvairaus tipo dronus, nes tai didintų pasitikėjimą šalies gynyba.
Rusijai naudingiau surengti smūgį Lenkijai – ne Lietuvai
Svarstydamas, kuri valstybė galėtų tapti galimų Rusijos provokacijų taikiniu, G. Mažeikis suabejojo, kad pirmiausia būtų pasirinkta Lietuva. Jo vertinimu, daug didesnę propagandinę vertę Maskvai turėtų smūgis Lenkijai.
„Noriu pasakyti, kad propagandiniu požiūriu smūgis Lenkijai būtų pats efektyviausias Rusijai. Būtent per Lenkiją nutiestos logistikos į Ukrainą sunaikinimas. Jie apie tai kalba jau daug metų. Nuo 2022 metų be perstojo kalba apie tai, kad reikia atakuoti Lenkiją, tam tikrus jos taškus.
Atmenant, kad ten yra centriniai kariniai logistiniai centrai, tai labiausiai paaiškinama, o ir pasauliui būtų labiausiai aišku, kad štai jūs visur mus atakuojate, taigi, ir mes atakuojame tokį objektą.
Žinią apie jį būtų labai lengva iškomunikuoti pasauliui. Tarkim, žinios apie kokią nors Alytaus transformatorinę pasauliui iškomunikuoti neįmanoma, nes nei Lietuvos, nei Alytaus, nei jo transformatorinių niekas negirdėjo“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Rusakalbių tema – sena Kremliaus priemonė
Laidoje aptarti ir Rusijos planai inicijuoti ieškinius dėl neva diskriminuojamų rusakalbių Baltijos šalyse.
G. Mažeikio teigimu, tai nėra nauja taktika.
„Istorija su rusakalbių teisėmis tęsiasi nuo pirmos Putino valdymo dienos“, – sakė jis.
Profesorius teigė abejojantis, kad abstraktūs ieškiniai turėtų realių perspektyvų tarptautiniuose teismuose, tačiau neatmetė tikimybės, jog teisiniai procesai gali būti naudojami kaip papildoma informacinio spaudimo priemonė.
„Veikiau sakyčiau, kad tai yra per teisinę sritį daromas propagandinis gestas“, – sakė jis.