Rugpjūčio pokyčiai: būsto įnašas ir gręžiniai

Būsto pirkėjams švelnėja pradinio įnašo tvarka

Pirmąjį būstą perkantiems žmonėms norima palengvinti pradinio paskolos įnašo surinkimą. Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Pasak jo, švelnesni reikalavimai pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims turėtų suteikti daugiau galimybių įžengti į rinką. Numatyta ir daugiau pakeitimų.

Taigi, ASN pakeitimais nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. perkamo būsto vertės pradinio įnašo reikalavimas įsigyjantiesiems pirmą būstą. Šiuo metu taikomas didesnis – minimalus 15 proc. įnašo reikalavimas, tačiau dėl pastaruoju metu sparčiai brangusio nekilnojamojo turto (NT) jį sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams, argumentuoja LB.

Pagrindiniai pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau jau turintiems būstą, asmenims ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Be to, koreguojami paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai. Pereinama prie vieno reikalavimo – įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Pasak NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikės Ugnės Žiogelės, 10 proc. reikalavimas yra teigiamas signalas rinkai, ypač jauniems specialistams ir šeimoms – tiems pirkėjams, kurie gauna geras pajamas, turi perspektyvias profesijas, tačiau dėl jauno amžiaus tiesiog nespėjo sukaupti standartinio 15 proc. įnašo.

„Pavyzdžiui, perkant 150 tūkst. eurų vertės turtą, vietoj 22,5 tūkst. eurų dabar pakaks turėti 15 tūkst. eurų. Tai yra 7,5 tūkst. eurų skirtumas – suma, kurią jauna šeima sostinėje ar kituose didmiesčiuose kartais taupo net penkerius ar aštuonerius metus“, – skaičiuoja U. Žiogelė.

Tačiau planuojantys imti paskolas žmonės turi įsivertinti savo pajamas. Nes, tarkime, perkant 200 tūkst. eurų vertės būstą, pradinio įnašo reikės 10 tūkst. eurų mažiau, bet pati mėnesio įmoka bus apie 50 eurų didesnė, todėl bankas reikalaus maždaug 130 eurų didesnių mėnesinių pajamų.

„Citus“ analitikė pabrėžia, kad sumažintas pradinis įnašas savaime negarantuoja lengvesnio paskolos gavimo kelio, nes bankai dar akyliau vertins pirkėjų finansinį stabilumą.

„Omberg Group“ generalinė direktorė Deimantė Laumytė mano, kad pradinio įnašo sumažinimas gali tapti paspirtimi pirkėjams.

„Turime keletą atvejų, kur žmonės yra nusižiūrėję būstus ir prašo palaikyti, palaukti, kol bus pradėta taikyti mažesnio pradinio įnašo riba“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo D. Laumytė.

Tuo metu SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras teigia, kad tai yra veikiau gairės, kuriomis galima vadovautis kredito įstaigoms. Kitaip tariant, Lietuvos bankas leidžia taikyti mažesnio įnašo reikalavimą, tačiau neįpareigoja to daryti.

Be to, mažesnis pradinis įnašas dar negarantuoja, kad žmogui bus paprasčiau nusipirkti nekilnojamą turtą, teigia pašnekovas. Pasak jo, lengvesnės sąlygos sudaro situaciją, kad dar daugiau žmonių galės įsigyti NT, o tai vėlgi daro spaudimą kainoms.

„Ir tai reiškia, kad man vėl reikės lyg ir daugiau pinigų tam pradiniam įnašui. Tai čia truputėlį toks užburtas ratas, lyg ir saviapgaulė, kad man bus kažką lengviau įsigyti“, – argumentuoja SEB atstovas.

Gyventojams jau grįžo 400 mln. eurų

Keliolika tūkstančių asmenų iki liepos pabaigos turėtų sulaukti gerų žinių iš mokesčių administratoriaus – jiems bus grąžinta dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Liepos 31 diena yra terminas, iki kada Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi grąžinti šias permokas gyventojams, tvarkingai deklaravusiems GPM už 2025 metus.

VMI komentuoja „Delfi“, kad pagal pateiktas deklaracijas, beveik 875 tūkst. gyventojų deklaravo per 412 mln. eurų GPM permokos.

„2026 metų liepos 23 dienos duomenimis, permokos jau grąžintos daugiau nei 861 tūkst. gyventojų, bendra sugrąžintų permokų suma viršija 402 mln. eurų“, – teigiama komentare.

Pasak inspekcijos, skaičiuojant vidurkį, vienam gyventojui grąžinamos permokos suma siekia apie 470 eurų.

Jei teisingai užpildytą deklaraciją asmuo pateikė iki gegužės 4 dienos (deklaruojant investicinę sąskaitą – iki birželio 1 dienos), permoka bus grąžinta ne vėliau kaip iki šių metų liepos 31 dienos.

Deklaraciją pateikus arba patikslinus jau po termino (tai yra, po gegužės 4 dienos), permoka bus grąžinta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisingai užpildytos deklaracijos pateikimo ar patikslinimo dienos.

Permokų grąžinimo sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą.

Gręžinių įteisinimo terminai ir gresiančios baudos

Norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) reikia pateikti iki šių metų liepos 31 dienos.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad iki šios datos gręžinys neprivalo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre. Iki minėto termino turi būti pateiktas prašymas ir visi kiti reikalingi dokumentai. O tai padariusiems gręžinių savininkams jokios nuobaudos negresia.

Svarbios pastabos dėl gręžinio įteisinimo:

Po liepos 31 dienos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.

„Dėl didelio pateiktų prašymų skaičiaus gręžinių registravimo ir pasų parengimo procedūros užtrunka ilgiau, tačiau bus išnagrinėti visi laiku pateikti prašymai“, – tikina tarnyba.

Jei asmuo paraišką teikė per el. paslaugų sistemą, prašoma pasitikrinti, ar ji tikrai pateikta. Užpildžius paraišką būtina paspausti mygtuką „Pateikti“. Vien suteikto paraiškos numerio neužtenka.

LGT specialistai primena, kad Lietuvos geologijos tarnyba gręžinius įteisina nemokamai. Sumokėti reikia tik vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką į VMI sąskaitą. Jei per parą namų ūkio reikmėms sunaudojama iki 10 kub. metrų vandens, įmoka siekia 15 eurų.

Aplinkos ministerija paaiškina, kad laiku neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir 5-6 tūkst. eurų.

Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.

Ministerija aiškina, kad gręžinių registravimas yra svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu.

Dirbtinis intelektas ir skaidrumo reikalavimai

Europos Sąjunga nusprendė rimtai pažvelgti į dirbtinio intelekto (DI) sistemų atsakingą naudojimą. Nuo rugpjūčio 2 dienos įsigalioja Dirbtinio intelekto akto (EU AI act) skaidrumo reikalavimai, o už jų nesilaikymą gresia milžiniškos baudos.

Intelektinės nuosavybės teisininkų kontora „Metida“ teigia, kad nuo 2026 metų rugpjūčio 2 dienos dirbtinio intelekto sukurtas turinys Europos Sąjungoje privalės būti aiškiai pažymėtas.

„Ženklinimo prievolė taikoma dviem pagrindiniams atvejams. Klastotiniai vaizdo įrašai (deepfakes) ir DI sukurtas tekstas viešojo intereso klausimais turės būti aiškiai pažymėti kaip sugeneruoti dirbtinio intelekto. Vartotojai taip pat turės būti informuojami, kai bendrauja su DI sistema, pavyzdžiui, pokalbių roboto pagalba“, – teigia kontora.

Pasak jos, reikalavimai palies kiekvieną įmonę, kuri naudoja DI įrankius turiniui kurti – nuo rinkodaros agentūrų iki žiniasklaidos leidėjų. Baudos už pažeidimus siekia iki 15 mln. eurų arba 3 proc. pasaulinės metinės apyvartos.

Verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ duomenų apsaugos vyresnioji teisininkė Raminta Girtavičiūtė aiškina, kad, jeigu DI sugeneruotas tekstas publikuojamas siekiant informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus, iš esmės jis turėtų būti pažymėtas. Tačiau yra dvi svarbios išimtys.

„Pirma, šis reikalavimas netaikomas, kai DI naudojamas pagal įstatymus nusikalstamų veikų prevencijai, nustatymui ar tyrimui. Kita išimtis – jei tekstą prieš publikavimą peržiūrėjo žmogus ir už galutinį turinį atsakomybę prisiima konkretus asmuo arba organizacija“, – sako R. Girtavičiūtė.

Kitaip tariant, sako ji, DI naudojimas pats savaime nėra problema. Svarbiausia, kad nebūtų skelbiami DI sugeneruoti tekstai, kurių niekas neperžiūrėjo. Manytina, kad taip siekiama išvengti situacijų, kai DI pateikia melagingą ar klaidinančią informaciją. Tokiais atvejais žmogus turėtų ją patikrinti ir prisiimti atsakomybę už galutinį turinį.

„Pagrindinė žinutė labai paprasta – DI turi būti naudojamas atsakingai ir skaidriai. Jei naudotojas nusprendžia pasitelkti DI, jis taip pat turi peržiūrėti sugeneruotą informaciją ir įsitikinti, kad ji yra teisinga.

Jei to nepadaro, tam tikrais atvejais jis turėtų aiškiai informuoti visuomenę, kad turinys buvo sugeneruotas ar modifikuotas DI, jog žmonės nebūtų suklaidinti“, – sako R. Girtavičiūtė.

Traukiniai – pokyčiai populiariame maršrute

Iš anksto keliones traukiniais planuojantys keleiviai nuo rugpjūčio 1 dienos galės palankesnėmis kainomis įsigyti bilietų viename populiariausių šalies geležinkelio maršrutų Vilnius–Klaipėda–Vilnius.

2025 metais „LTG Link“ pervežė 5,9 mln. keleivių, iš kurių nemaža dalis keliavo maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. Atsižvelgdama į didelį šio maršruto populiarumą, „LTG Link“ nuo rugpjūčio 1 dienos jame pradeda taikyti dinaminę kainodarą.

Dinaminė kainodara – kainų nustatymo modelis, kai bilietų kaina kinta priklausomai nuo parduotų vietų skaičiaus, traukinio užimtumo, laiko iki išvykimo, savaitės dienos, traukinio išvykimo laiko ar sezoniškumo.

Kuo anksčiau planuojama kelionė, tuo didesnė tikimybė bilietą įsigyti už mažesnę kainą – ji gali būti iki 40 proc. mažesnė nei reguliari.

Pavyzdžiui, šiuo metu įprasta 3 klasės bilieto kaina maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius siekia 14,70 Eur. Bilietą įsigyjant iš anksto, mažiausia jo kaina gali būti 8,82 Eur. Dinaminė kainodara taikoma įsigyjant visų klasių bilietus.

Šiuo metu dinaminė kainodara jau taikoma vietinio susisiekimo maršrutuose Vilnius–Kaunas–Vilnius, Kaunas–Marijampolė–Kaunas, Kaunas–Šiauliai–Kaunas, Vilnius–Trakai–Vilnius, Vilnius–Varėna (Marcinkonys)–Vilnius, Vilnius–Turmantas–Vilnius ir Kaunas–Kybartai–Kaunas. Tarptautiniuose maršrutuose palankesnėmis kainomis bilietus galima įsigyti keliaujant į Rygą, Varšuvą, Krokuvą, Ščeciną.

Informacija ūkininkams dėl tiesioginių išmokų

Ūkininkai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas pagal tam tikras veiklas, iki rugpjūčio 1 dienos turi pateikti atitinkamus dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), pranešė agentūra.

Taigi, pareiškėjai, siekiantys išmokų už kraštovaizdžių elementų priežiūrą turi pateikti medžių ar krūmų įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus, tai yra, sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, savivaldybės išduotą laisvos formos leidimą su žemės sklypo plane pažymėtomis leistinomis įkurti medžių ir krūmų juostomis.

Pavėluotai dokumentai yra priimami iki rugpjūčio 15 dienos, bet už kiekvieną pavėluotą darbo dieną parama mažėja.

Dokumentus kviečiami pateikti ir siekiantieji išmokų už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, taip pat už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, arba pretenduojantys į papildomą išmoką jaunajam ūkininkui.

Atkreipiamas dėmesys, kad visais atvejais po einamųjų metų rugpjūčio 15 dienos dokumentai neadministruojami ir ekologinės sistemos išmokos neskiriamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės).

Nauji reikalavimai medienos ir baldų pramonei

Baldų pramonei rugpjūčio 6 dieną įsigalioja papildomas reikalavimas. Visoje Europos Sąjungoje bus taikoma griežta tvarka dėl formaldehido naudojimo gaminiuose.

„Šis žingsnis padės užtikrinti, kad mūsų namų bei darbo aplinka būtų saugesnė, o kasdien naudojami baldai ir interjero detalės nekeltų pavojaus sveikatai.

Kasdien didžiąją laiko dalį praleidžiame uždarose patalpose, todėl oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė yra itin svarbi“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Formaldehidas yra dideliais kiekiais gaminama ir plačiai naudojama cheminė medžiaga. Formaldehidinės dervos naudojamos, gaminant įvairius produktus:

• medienos plokštes ir baldus,

• grindų dangą, tapetus ir putplastį,

• tekstilės ir odos gaminius,

• transporto priemonių ir orlaivių dalis.

Tad nuo rugpjūčio 6 dienos rinkai bus draudžiama patiekti (importuoti) gaminius, kurių išskiriama formaldehido koncentracija viršija šias ribas:

• baldai ir medienos gaminiai – 0,062 mg/m3

• kiti gaminiai (išskyrus baldus ir medieną) – 0,080 mg/m3

Tai bus maksimali leidžiama koncentracija.

Kelių transporto priemonėms taikomas ilgesnis pasirengimo laikotarpis – joms šie reikalavimai įsigalios nuo 2027 metų rugpjūčio 6 dienos.

Nauji reikalavimai nebus taikomi naudotiems gaminiams, tik lauke ar pramonėje naudojamiems objektams, taip pat gaminiams, kuriuose formaldehidas yra tik natūralios kilmės. Taip pat išimtis taikoma biocidams, medicinos priemonėms, asmeninėms apsaugos priemonėms, gaminiams, skirtiems liestis su maistu, drabužiams bei avalynei.