Savo vardadienius šiandien švenčia Danguolė, Natalija, Nazaras, Subartas, Sugauda, Sugaudas, Sugaudė, Suginta, Sugintas, Svalia, Žintautas, Žintautė;
***
Dangaus kūnai:
Saulė šiandien teka 5.18, leidžiasi 21.32. Dienos ilgumas – 16.14.
Šiandien – septintoji Mėnulio priešpilnio diena.
Saulė Liūto ženkle.
***
Šią dieną Lietuvoje:
1876 m. Kunigiškiuose, Anykščių rajone, gimė dailininkas tapytojas, vienas iš lietuviškos akvarelės pradininkų Kajetonas Sklėrius. Mirė 1932 m.
1894 m. Kauno tvirtovės IV forte išbandytas kulkosvaidis.
1921 m. Fermose, dab. Eržvilko seniūnija, Jurbarko rajone, gimė matematikas, Mokslų akademijos akademikas, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius. Mirė 2011 m.
1991 m. Kaune prasidėjo Ketvirtosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
1994 m. Lietuva prisijungė prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
1997 m. Lietuvoje įsigaliojo Pabėgėlių statuso įstatymas ir Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, suteikiantys teisę savo šalyse persekiojamiems ir nelegaliai į Lietuvą atvykusiems asmenims prašyti politinio prieglobsčio.
1997 m. kaunietis Raimundas Šiugždinis Maroke vykusiose pirmenybėse pirmasis iš Lietuvos buriuotojų tapo pasaulio buriavimo čempionu „Lazer-Radial” klasės jachta.
2002 m. Kaune, minint miesto Rotušės 460-ąsias metines, atidengta išlikusi XV-XVI amžių vaško lydymo krosnis. Anuomet Kaunas buvo minimas tarp dešimties didžiausių vaško eksportuotojų Europoje.
2006 m. eidama 81-uosius metus Vilniuje mirė literatūros tyrinėtoja, knygų ir straipsnių apie Lietuvos rašytojų kūrinius autorė Janina Žėkaitė.
2014 m. pasaulio jaunimo (iki 23 metų) irklavimo čempionate Varezėje (Italija) Lietuvos atstovė Milda Valčiukaitė iškovojo aukso medalį.
2014 m. eidama 72-uosius metus mirė dailininkė akvarelininkė Renatė Lūšis.
2017 m. eidamas 79-uosius metus Vokietijoje mirė ilgametis LRT darbuotojas, operatorius, daugkartinis Lietuvos buriavimo čempionas Antanas Virbickas.
2018 m. eidamas 91-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas Algimantas Nasvytis.
2020 m. eidama 84-uosius metus mirė legendinė lietuvių aktorė Gražina Balandytė.
2020 m. Lietuvai sugrąžinta kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijoje buvusi ir 2000-2001 m. nelegaliai išvežta unikali vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus”. Skulptūra yra pripažinta kilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Šią dieną pasaulyje:
1214 m. Prancūzijos karalius Pilypas II Bovino mūšyje sutriuškino jungtinę anglų, flamandų ir germanų kariuomenę, vadovaujamą Šv. Romos imperatoriaus Otono IV, ir taip išardė šią koaliciją bei sustiprino savo viešpatavimą.
1540 m. už išdavystę mirties nuosprendis įvykdytas karaliaus Henrio VIII patarėjui Thomas‘ui Cromwelliui.
1694 m. parlamentas priėmė Anglijos banko statutą.
1742 m. Austrijos imperatorienė Marija Teresė sudarė Berlyno taikos sutartį su Prūsija, taip baigdama pirmąjį Silezijos karą.
1768 m. gimė Charlotte Corday, prancūzų revoliucionieriaus Jeano Paulio Marato žudikė. J. P. Maratas buvo nužudytas 1793 metų liepos 13 dieną.
1789 m. Kongreso įstatymu įsteigtas JAV užsienio reikalų departamentas, iš kurio vėliau atsirado dabartinis Valstybės departamentas.
1835 m. gimė Italijos nacionaliniu poetu laikomas Giosue Carduccis. 1906 m. jis tapo Nobelio literatūros premijos laureatu.
1841 m. dvikovoje žuvo didis rusų poetas Michailas Lermontovas.
1844 m. mirė žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas Johnas Daltonas, labiausiai išgarsėjęs atomo teorija ir nustatęs regėjimo sutrikimą, kuriam būdingas spalvų neskyrimas.
1866 m. garlaivis „Great Eastern” per Atlanto vandenyną nutiesė kabelį, kuris užtikrino patikimą telegrafo ryšį tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.
1873 m. mirė rusų poetas ir vienas žinomiausių filosofinės lyrikos atstovų Fiodoras Tiutčevas.
1921 m. kanadiečiai seras Frederickas Bantingas ir Charlesas Bestas pirmieji išskyrė insuliną, kuris pasirodė esąs efektyvus vaistas gydant diabetą.
1949 m. į pirmąjį skrydį pakilo pirmasis pasaulyje reaktyvinis lėktuvas – britų „De Havilland Comet”.
1953 m. prie Panmundžomo kaimo pasirašytas susitarimas dėl paliaubų Korėjos pusiasalyje. Taip baigėsi trejus metus trukęs karas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, per kurį žuvo 1,6 mln. šiaurės korėjiečių ir kinų bei apie 118 tūkst. Jungtinių Tautų karių.
1954 m. Didžioji Britanija ir Egiptas parafavo sutartį, pagal kurią britai įsipareigojo nutraukti Sueco kanalo zonos okupaciją.
1955 m. Austrija po 17 metų okupacijos tapo suverenia valstybe.
1970 m. mirė portugalų politikas Antonijas de Oliviera Salazaras. Šalies ministru pirmininku jis tapo 1932 m. ir diktatoriškais metodais valdė iki 1968 m.
1980 m. tremtyje Egipte nuo vėžio mirė Mohammedas Reza Pahlavis, Irano šachas nuo 1941 m., netekęs valdžios 1979 m., tuomet ir pasitraukė iš tėvynės. Tada šalies valdymą į savo rankas perėmė ajatola Khomeinis.
1989 m. už Švedijos ministro pirmininko Olofo Palme nužudymą kalėjimu iki gyvos galvos nuteistas Christeris Petterssonas. Vėliau jis buvo išteisintas, o nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas.
1990 m. Baltarusija paskelbė apie nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1996 m. per Atlantos olimpines žaidynes pramogų parke sprogus užtaisui žuvo du žmonės, o 110 buvo sužeisti.
1999 m. netoli Šveicarijos Interlakeno kurorto per nelaimingą atsitikimą sraunioje kalnų upėje žuvo 21 nuotykių ieškotojas.
2002 m. Lvove per skaudžiausią visų laikų katastrofą, įvykusią per aviacijos šventę, „Su-27″ naikintuvui nukritus į žiūrovų minią, žuvo 78 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.
2003 m. sulaukęs 100 metų mirė Didžiojoje Britanijoje gimęs legendinis amerikiečių komikas Bobas Hope‘as.
2004 m. Prancūzijos teismas, sukurdamas teisinį precedentą, anuliavo pirmąją Prancūzijoje sudarytą tos pačios lyties asmenų santuoką, faktiškai uždrausdamas gėjų ir lesbiečių santuokas.
2013 m. didėjant Egipto valdžios konfrontacijai su nuverstojo prezidento Mohamedo Mursio Musulmonų brolija per neramumus Kaire žuvo 100 žmonių ir dar 1,5 tūkst. buvo sužeisti.
2015 m. Pakistane, Pundžabo provincijos policijos nuovadoje, ginkluotas vyras nušovė septynis žmones.
2018 m. eidamas 86-uosius metus mirė Rusijos rašytojas Vladimiras Voinovičius. Jis yra romanų „Kareivio Ivano Čonkino gyvenimas ir neįprasti nuotykiai”, „Maskva – 2042″, „Monumentalioji propaganda” ir kitų autorius.