Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms” nukentėjusios mergaitės mama papasakojo, kaip įvyko konfliktas. Ji įsitikinusi, kad už tokius žiaurius poelgius turi atsakyti net ir nepilnamečiai, tačiau neslepia jau sužinojusi, kad daugybė tokioje situacijoje atsidūrusių šeimų dėl dabartinių įstatymų spragų nenukeliavo net iki teismų.

Po incidento Marijampolės Poezijos parke prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduoti keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu.

Tuo metu šalia buvę asmenys įvykį stebėjo bei filmavo, o vaizdo įrašas su smurtiniais vaizdais tą patį vakarą išplito socialiniuose tinkluose. Po incidento į teisėsaugą kreipėsi nukentėjusios mergaitės artimieji. Nukentėjusiai mergaitei – vos dvylika metų.

Visgi, jeigu būtų nustatyti sunkesni sužalojimai, pasak Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos, yra tikimybė, kad jis bus perkvalifikuotas. „Visų pirma atsakomybė už šitą nusikalstamą veiką numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Yra numatytos kelios alternatyvios bausmės. Rimčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki 2 metų. Tačiau, turimais duomenimis, mergaitė, kuri smurtavo, yra 2012 metų gimimo. Tai bus sprendžiama, ar ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

Tačiau nustatysime kitas aplinkybes ir dėl kitų dalyvavusių asmenų, nes, kaip matėte viešoje erdvėje išplitusiuose vaizdo įrašuose, ten dalyvavo daugiau jaunuolių.

Tada bus sprendžiama – išsiaiškinus, kas dalyvavo, kiek ir kokios tikslios tos aplinkybės to smurtavimo”, – po incidento sakė Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vilma Sakalauskienė. Jos teigimu, pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, mergaitės yra pažįstamos.

„Vakaro žinios” prieš dvejus metus aprašė panašią istoriją, kai Klaipėdoje grupė paauglių surengė egzekuciją bendraamžiui. Apsupę nepilnametį, jaunuoliai jį spardė, trankė net iki sąmonės netekimo, viską filmavo ir transliavo socialiniuose tinkluose.

Berniukui nespėjus grįžti namo, vaizdo įrašas pasiekė ir jo tėvus. Tuomet tėvai stojo į kovą ir siekė, kad nepilnamečiai atsakytų už savo veiksmus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismo salės byla taip ir nepasiekė. Panašias istorijas pasakoja ir daugiau tėvų, kurių vaikai nukentėjo nuo nepilnamečių smurtautojų.

Po incidento Marijampolėje viešai prabilo nukentėjusios mergaitės mama R.Š. Ji neslėpė, kad palūžusi ne tik dukra, bet ir ji pati.

Moteris pasidalijo peticija, kurioje prašoma Seimo peržiūrėti nepilnamečiams taikomą atsakomybę įstatymuose ir pakvietė žmones pasirašyti. Neslėpdama emocijų ir susijaudinimo „Vakaro žinioms” ji sutiko papasakoti apie konfliktą ir kas tą dieną galėjo nutikti Marijampolės Poezijos parke.

Nukentėjusios mergaitės mama įkūrė „Facebook” grupę, kurioje savo patirtimi dalijasi ir daugiau panašias istorijas išgyvenusių vaikų tėvų. Pati R.Š. neslepia, kad sulaukia ne tik palaikymo, bet ir puolimo. Pavyzdžiui, asmeninių žinučių iš tėvų, kurie grasina susidoroti su jos nukentėjusia dukra, vos tik ji išeis iš namų.

– Ar Jums žinoma, dėl ko kilo konfliktas? – „Vakaro žinios” paklausė Marijampolėje sumuštos mergaitės mamos R.Š.

– Šiuo metu bandoma spėlioti, kaip viskas įvyko. Šiuo metu vyksta tyrimas. Kiek žinau, konfliktas kilo dėl elgesio internete. Jos abi paviešino negražius viena kitos koliažus iš skirtingų nuotraukų ir necenzūrinių žodžių.

Pirmiausia tokį vaizdelį įkėlė smurtautoja apie mano dukrą, o tada tą patį padarė ir mano dukra „TikTok” platformoje. Dabar visa tai analizuoja teisėsauga.

– Ar jos yra draugės?

– Pažįstu beveik visas savo dukros drauges. Kaip draugės jos aš nepažįstu. Jos pažįstamos per kitą mergaitę, kuri, kaip matyti iš vaizdo įrašo, vienintelė bandė ginti mano dukrą. Tai yra jų bendra pažįstama.

– Ką dukra papasakojo apie tą įvykį?

– Pasakojo, kad ji buvo pasiskolinusi iš draugės megztinį ir nešė jį į parką atiduoti. Ji pasiklausė, ar parke tikrai nėra tos mergaitės, nes jau prieš kelias dienas tarp jų buvo įvykęs konfliktas. Mano dukra buvo tos mergaitės užpulta fiziškai. Sunku net kalbėti…

Po to konflikto mes daug kalbėjome su dukra apie tokias situacijas, kai kyla muštynės ir peštynės. Pasakiau, kad ji būtų ta, kuri tokioje situacijoje nueitų į šoną. Prašiau laikytis kuo toliau nuo tokio draugų rato.

Todėl ji tą lemtingą trečiadienį ir pasitikslino, ar ta mergaitė yra parke, į kurį ėjo ir mano dukra. Ji buvo patikinta, kad jos nėra, bet iš tiesų ji slėpėsi už krūmų.

Tik mano dukra atsisėdo, ir viskas prasidėjo taip, kaip matosi vaizdo įrašuose.

– Vaizdo įraše matyti, kad ginti Jūsų dukrą bandė tik viena mergina, kiti jaunuoliai tik filmuoja. Dalis neslepia šoko, o kiti ragina mušti toliau.

– Man tai atrodo kažkas baisaus. Negaliu to suvokti. Ten buvo tiek skirtingų vaikų, bet visi elgėsi vienodai: filmavo, žemino, skatino. Man baisu, kokia auga jaunoji karta. Aš turiu dar du mažesnius vaikus, jeigu visuomenė juda tokiu ritmu, kas bus toliau?

– Kada pamatėte tą vaizdo įrašą?

– Beveik iš karto. Beveik iš karto nuvykau ir į įvykio vietą. Man paskambino dukros draugė ir pasakė, kad mano dukra sumušta Poezijos parke. Nuvykau ir radau ją kniūbščią. Nuo tos vietos netoli yra policijos komisariatas, ten mes ir nuėjome.

– Kaip jaučiasi dukra?

– Labai prastai. Emociškai ji palūžusi, o apie fizinę būklę nenoriu kalbėti. Nežinau, kaip reikės grįžti į gyvenimą. Vakar skambino iš mokyklos, klausė, kaip mes laikomės. O mes laikomės blogai. Mokykla laukia, bet dukra kol kas nenori apie tai net kalbėti. Ji vakar manęs paklausė, ar gali neiti į mokyklą.

– Ką atsakėte?

– Ką mama gali atsakyti… Patylėjau…

Lankomės pas psichologus, psichiatrus, kreipiamės visur, kur reikia, kad ji kuo greičiau galėtų grįžti į įprastą būseną ir nebijotų išeiti iš namų. Kiek tai užtruks, nežinau… Viena ji niekur neina, net neima į rankas telefono. Ji nieko nenori matyti ir nieko girdėti. Nieko nenori.

– Jūs socialiniame tinkle prisipažinote tiesiai, kad esate palūžusi ir pati. Tokia situacija paliečia visą šeimą. Ar sulaukėte palaikymo?

– Taip. Žmonės labai palaiko ir tiki, kad visi kartu bendromis jėgomis galime kažką padaryti, kad tokių incidentų būtų mažiau… Sunku net kalbėti…

– Dabar vyksta tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jums ne keista, kad ne dėl smurto?

– Labai keista. Labai tikiuosi, kad viską pavyks pakreipti kita linkme. Ypač žinant, kad konfliktas jau buvo įvykęs prieš tai. Viskas rodo, kad tai buvo planuotas išpuolis.

Kamerų užfiksuotoje medžiagoje matyti, kad viskam buvo pasiruošta. Matosi, kad smurtautoja atbėga, tuo metu visi pasitraukia ir filmuoja. Nė vienas aplinkinis nenustebo, kas čia vyksta.

– Kaip manote, kokia turėtų būti atsakomybė tokiais atvejais?

– Šiandien nežinau atsakymo į šį klausimą. Gal turi būti skiriami viešieji darbai ar kažkas panašaus. Aš suprantu, kad vaikai turi mokytis, gyventi visuomenėje. Mano vaikas buvo pažemintas. Kaltininkai turėtų eiti dirbti visuomenei naudingų darbų.

Manau, kad vaikai turi atsakyti už tokius veiksmus anksčiau nei tik nuo 14-ikos metų.

– Kitaip sakant, nepasisakote už tai, kad reikėtų siųsti nepilnamečius net už tokius nusikaltimus į įkalinimo įstaigas?

– Tikrai ne. Nežinau, ar tai būtų efektyvu. Ypač šiuo atveju. Tai ne žmogžudystė. Galvoju tik apie tai, kad kai aš buvau dvylikos metų, dar žaidžiau su lėlėmis. Dabar tokio amžiaus vaikai jau nebe vaikai, jos yra panelės. Todėl nemanau, kad dvylikos metų paauglė negali atsakyti už savo veiksmus, ji turi atsakyti.

Matome atvejus, kai parduotuvėse vaikai apmėto suaugusius maistu. Vilniuje ką tik nuskambėjo atvejis, kai keturiolikmetis išprievartavo nepilnametę. Šiauliuose paauglė žiauriai sumušė kitą nepilnametę.

Manau, kad jaunimas yra peržengęs ribas, nes jie nėra baudžiami. Jiems netaikomos jokios atsakomybės. Kas bus toliau?

Nežinau, kaip baigsis dabar pradėtas tyrimas. Tikimės geriausio. Manau, kad atsakomybė turi būti. Bet galiu pasakyti, kad su manimi susisiekė nemažai tėvų, kurių vaikai išgyveno panašias situacijas – prieš juos smurtavo ar jie buvo išprievartauti.

Išgirdau įvairių istorijų. Labai skaudu, kad daugeliu atveju tėvai kovojo už savo vaikus, bet net nepasiekdavo teismo. Ir kaltieji likdavo nenubausti, nes jie per jauni, kad atsakytų pagal įstatymą. Todėl įkūriau „Facebook” grupę nuskriaustų vaikų tėvelių bendruomenei.

Tikiuosi, kad ten išdrįsime kalbėtis ir būsime vieningi. Tikiuosi, čia galėsime pasikalbėti, diskutuoti ir išgyventi kiekvieno vaiko skausmą.

– Ar smurtavusios mergaitės tėvai susisiekė su Jumis?

– Tėvai ne. Skambino močiutė. Bandė taikytis. Aš pasakiau, kad su jos anūkės mama bandžiau susisiekti iš karto po įvykio. Man iš pradžių močiutė pasakė, kad mama buvo išvykusi porai valandų ir negalėjo pakelti man ragelio.

Kalbantis toliau močiutė jau pasakė, kad mama buvo visada namie, o kartu ir smurtavusi mergaitė. Esą ji buvo išbėgusi tik trumpam. Paklausius tokių kalbų, man tai nuskambėjo kaip melas. Palinkėjau gražios dienos ir padėjau ragelį.

– Po incidento, kuriame nukentėjo Jūsų dukra, jau net politikai sako, kad tai, kas vyksta – nenormalu. Kaip manote, kodėl vis dažniau girdime apie tokias istorijas, o gal anksčiau jos tiesiog nebuvo viešos?

– Sunku pasakyti… Gal todėl, kad mums, tėvams, jau nebeleidžiama auklėti savo vaikų. Juos auklėja valstybė. Įstatymai pakeisti taip, kad savo vaikams jau bijome žodį pasakyti. Vaikai žino savo teises, bet atsakomybių – ne. Iš to kyla nebaudžiamumo jausmas. Tai turi keistis.

Žinau, kad mūsų laukia sunkus kelias. Teks jame ne kartą palūžti ir parklupti, bet aš kovosiu už savo vaiką tiek, kiek reikės. Turime kovoti. Ir nereikia bijoti pralaimėti. Pralaimėti nėra gėda, bet kovoti už savo vaikus turime visomis jėgomis ir nepaisant nieko.

Mane labai įkvėpė mamos, kurios pasakojo savo istorijas, kurios kovojo už savo vaikus ir joms nepavyko. Vis tiek negalime nuleisti rankų ir turime kovoti. Tik tuomet kažkas keisis. Nes sumušimai, fizinės žaizdos užgis, mėlynės išnyks. Bet randai širdyje gali pasilikti ilgam…