„Dar vienas skausmingas gaisras Vilniuje – Dzūkų gatvėje sudegė devynbutis namas. Prieš tai buvo sprogimas Viršuliškių name. Savivaldybė 1,2 mln. išleido. Palangoje buvo gaisrų. Turbūt jau atėjo metas daugiabučiuose turėti privalomąjį civilinį draudimą.

Automobiliams privalomą draudimą turime nuo 2002 metų, bet pastatai sensta, užliejami. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ką tik atsakinėjo žemdirbiams dėl nuostolių padengimo.

Valstybė ir savivaldybės neturi tapti kraštiniai. Gyventojai turi atsakyti už savo turtą. Ar imtumėtės savo Vyriausybės įgyvendinimo plane tokios priemonės?” – į finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną per Seime vykusią Vyriausybės valandą kreipėsi S.Gentvilas.

„Dėl jūsų net ne klausimo, pasiūlymo, Simonai, tai iš tiesų jisai turbūt yra svarstytinas. Matau, toks racionalus, tikrai vertas apsvarstyti. Tiktai, kaip finansų ministras, nenorėčiau, kad tai taptų išimtimi iš draudimo mokesčio. Čia nėra labai liberalu, ką jūs siūlote”, – atsakė K.Vaitiekūnas.

Apie S.Gentvilo pasiūlymą paskelbė svetainė Respublika.lt. Jis supykdė ne vieną žmogų, prie straipsnio žaibiškai atsirado šimtai komentarų. Labiausiai pasipiktino vilnietė Morta, kuri redakcijai netgi suraitė griežtą laišką.

„Nuo rugpjūčio mokame daugiau daugiabučių administratoriams, kaupiantiems lėšas „juodai dienai”. Tačiau nepriklausomai nuo to, kiek namas yra sukaupęs, vis tiek administratorius kone kiekvieną mėnesį dar ir atskirai į sąskaitas įrašo visokių būtų ir nebūtų dalykų, už kuriuos reikia papildomai susimokėti.

Mano name kone kas mėnesį esą tikrinama namo varža, praėjusį mėnesį dukart teko sumokėti po 1,5 euro už vandens skaitiklių rodmenų nurašymą, 55 eurai atsiėjo šviestuvo laiptinėje pakeitimas (suma išdalinta visiems namo gyventojams, tad vienam butui kainavo 1,2 euro), medžio nugenėjimas (šaka brūžinosi į namo sieną) kainavo 220 eurų namui. Už visa tai reikėjo papildomai susimokėti, nors namas iš gyventojų jau turi sukaupęs beveik 9 tūkst. eurų”, – piktinosi ponia Morta.

Anot jos, būtų absurdas dar ir privalomą draudimą įvesti, nes vienaip ar kitaip gyventojai už viską susimoka patys, išskyrus, kai įvyksta baisios avarijos. Pasak skaitytojos, nuo gyventojų ir taip jau bandoma nulupti paskutinį kailį.

Ir ne tik kalbant apie komunalines paslaugas, nes ir vanduo kai kuriuose miestuose gerokai pabrango, o dujų kainos, po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, šoktelėjusios beveik keturiskart, vis tiek tebėra daugiau nei dvigubai didesnės nei iki karo, nors dujų kaina pasaulinėse rinkose grįžo į ikikarinį lygį. Paslaugos bei pirkiniai irgi brango, todėl valstybė iš to susirinko pajamų į biudžetą per mokesčius.

Nuo rugpjūčio daugiabučių gyventojai, mokėję už liepos mėnesio komunalines paslaugas, pajuto dar vieną pabrangimą – visi mokėjo daugiau už namo privalomas kaupiamąsias lėšas, mat nuo liepos d. Vyriausybei pritarus Aplinkos ministerijos iniciatyvai, pasikeitė jų tarifai.

Daugiabučio kaupiamosios lėšos yra skirtos namo priežiūrai. Kuo daugiau name yra butų, tuo mažiau vienas butas turi įmokėti. Tiesa, kuo namas senesnis, tuo dažniau pasitaiko avarinių situacijų, įvairių smulkių remontų. Todėl mokama suma priklauso ne tik nuo butų skaičiaus, bet ir nuo namo susidėvėjimo. Tačiau kaupiamųjų lėšų tarifas negali viršyti 1,1533 euro už kvadratinį metrą.

Daugiabučiuose gyvena apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Valius AŽUOLAS:

„Jokio pagrindo daugiabučių butų savininkams įteisinti privalomą turto draudimą nėra. Stebina pats liberalo pasiūlymas. Kita vertus, liberalai dažnai stumia verslo interesus, o kad draudikai tokiu siūlymu yra suinteresuoti, tai kiekvienam aišku. Nes jiems didėtų pajamos ir pelnai. Įsivaizduojate, kiek naujų draudimo sutarčių atsirastų? Juk daugiabučiuose gyvena tiek daug žmonių”, – akcentavo politikas.

Pasak V.Ąžuolo. kiekvienoje savivaldybėje yra sudarytas rezervų fondas.

„Tie fondai ir skirti kažkokioms didelėms nelaimėms – nukentėjusiems nuo gaisrų ir panašiai. Paprastas pavyzdys: kažkur rajone sudegė namas, tai savivaldybė nukentėjusiems be ginčų skiria pinigus, kad bent iš dalies padengtų nuostolius. Žmogus ir moka mokesčius valstybei, savivaldybei, kad jaustųsi saugus. Nes niekas negali žinoti, kokia nelaimė jam atsitiks, o iš sumokėtų mokesčių jam nelaimės atveju suteikiama pagalba. O dabar siūloma įvesti privalomą būstų daugiabučiuose draudimą. Pagalvokit, kokį pelną susižers draudikai.

Prisiminkime, kas atsitiko su privalomu vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš pradžių kainos buvo nedidelės, o dabar jos tapo košmariškos. Priklausomai nuo draudėjo amžiaus, vairavimo patirties ir kitų dalykų – iki 1000 eurų per metus. Kol kas tik vairuotojams privalomą draudimą įteisinome. Jei įteisintume ir butų savininkams, tai tik būtų dar vienas būdas apiplėšti žmones ir papildyti draudikų kišenes”, – kalbėjo V.Ąžuolas.

Kai premjeras buvo Algirdas Brazauskas, o žemės ūkio ministrės pareigas užėmė Kazimiera Prunskienė, buvo rimtai svarstoma, kad ūkininkai privalomai apdraustų pasėlius, nes kone kiekvienais metais mokesčių mokėtojai privalo jiems padengti nuostolius: tai dėl sausrų, tai dėl liūčių, tai dėl šalnų. Tačiau V.Ąžuolas. kuris pats iki tapdamas Seimo nariu buvo ūkininkas, paaiškino, kad tokia iniciatyva iki šiol „nepraėjo”.

„Žemdirbiai privalo drausti tik turtą, kurį įsigijo pasinaudodami ES parama. Tačiau ir šį punktą pati ES jau atšaukinėja. Kadangi suprato, kad kai būna privalomumas, draudikai pradeda piktnaudžiauti ir labai užkelia kainas. Dabar ūkininkai pasėlius gali drausti, kad susigrąžintų bent dalį nuostolių dėl stichinių nelaimių, tačiau jokio privalomumo nėra. Valstybė draustis skatina kitaip: padengdama 50 proc. draudimo kainos.

Vienintelis privalomas draudimas Lietuvoje liks vairuotojų civilinės atsakomybės”, – pabrėžė V.Ąžuolas.

Jam nuostabos nekelia, kad S.Gentvilas norėtų, jog privalomai turtą turėtų apdrausti tik daugiabučių gyventojai, nors šiaip jau dega ir individualūs namai.

„Daugiabučiuose daugiausiai žmonių gyvena, todėl iš jų draudikai gautų didžiausią pelną. Kita vertus, kai kurie atvejai yra gėdingi vertinant iš savivaldybių pusės. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė po sprogimo daugiabutyje dar ilgai svarstė, padėti žmonėms, ar ne. O kokioje mažoje savivaldybėje, kaip Akmenės, bėdos atveju iškart iš rezervo fondo skiriami pinigai. Ir čia nieko keisto, nes fondas sudaromas iš mokesčių mokėtojų pinigų”, – reziumavo V.Ąžuolas.

Komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė ŠIRINSKIENĖ:

„Turime vieną privalomą draudimą – vairuotojų civilinės atsakomybės. Bet jį ne mes patys sugalvojome, jis yra kilęs iš ES reguliavimo. ES nusprendė, kad tokia direktyva bus užtikrinamas saugesnis asmenų judėjimas gatvėmis. O dėl butų savininkų – tikrai nesutikčiau, kad reikia kažkokio priverstinumo. Juolab kad tokias draudimo rūšis ir taip papildomai apmokestinome.

Mano nuomone, sveiko proto žmogus, kuris rūpinasi savo turtu, pats savo noru jį draus. Galbūt labiau reikėtų žiūrėti į žmonių švietimą, raginimą drausti savo turtą – pasėlius, NT ar dar kažką, nes gal kažkas net ir nežino, kaip tai padaryti ar kad galima tai padaryti”.