Seimo narys kreipimesi kelia klausimus dėl, jo vertinimu, pastebimos stagnacijos santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), taip pat – dėl Lietuvos siekio normalizuoti dvišalius santykius su Kinija.

„Mūsų užsienio politika pastaraisiais metais kelia rimtų abejonių dėl savo krypties. Viena vertus, nuo 2024 metų nematome jokių aukščiausio lygio susitikimų su JAV vadovais ir proaktyvių veiksmų siekiant didesnio JAV karinio buvimo Lietuvoje.

Kita vertus, matome skubotą ir neskaidrų norą „normalizuoti“ santykius su Pekinu, visiškai ignoruojant faktą, kad Kinija yra lemiama Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėja. Kyla pagrįstas klausimas: kieno interesams šiuo metu atstovauja Lietuvos diplomatija?“, – pranešime cituojamas Ž. Pavilionis.

Konservatorius taip pat prašo K. Budrio atsakyti į klausimus dėl santykių su Baltarusija. 

Kęstutis Budrys

Esminės temos, kuriose keliami klausimai ministrui:

•           Santykių su JAV atšalimas: Ministras prašomas paaiškinti, kodėl nuo 2024 m. nevyksta aukščiausio lygio (Prezidento ar viceprezidento lygmens) JAV ir Lietuvos vadovų susitikimai bei kokių asmeninių veiksmų ministras K. Budrys ėmėsi siekdamas išplėsti nuolatinį JAV karinį buvimą Lietuvoje, kaip ir siekiant tiesioginės dvišalės JAV karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimo.

  • Slaptos derybos su Kinija ir Taivaniečių atstovybės likimas: Seimo narys prašo atskleisti, ko tiksliai mainais į santykių atšilimą reikalauja Kinija. Keliamas klausimas, ar ministras neketina paaukoti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje ir atverti Lietuvos strateginių sektorių Kinijos investicijoms, kurias ankstesnės Vyriausybės buvo uždraudusios dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

  • Grėsmė Vakarų aljansams: Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad JAV su Lietuva yra pasirašiusi Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją. Nuolaidžiavimas Kinijai gali tiesiogiai pakenkti Lietuvos ir JAV santykių kokybei, taip pat partnerystėms su Japonija, Pietų Korėja bei Indija.

  • Pataikavimas agresoriams: Prašoma atskleisti, ar nusileidimas Kinijos ekonominiam spaudimui ir norui normalizuoti santykius su Kinija grįstas paskaičiuota ekonomine nauda Lietuvai ar vis tik tai signalas Maskvai ir Minskui, kad mažą valstybę galima priversti pakeisti savo užsienio politiką, pritaikius spaudimą.  „Ar vis tik Kinijos normalizacija yra tik vidaus politikos išskaičiavimas, grįstas mėginimas ideologiškai paneigti buvusių Vyriausybių politiką, nepaisant nacionalinių Lietuvos interesų?“, – klausia Seimo narys.

  • Baltarusijos režimo atsakomybė: Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai 2027 metais, ministras raginamas pateikti konkretų planą, kaip bus siekiama pratęsti ir griežtinti sankcijas A. Lukašenkos režimui.

Ž. Pavilionio klausimai pateikti pagal Seimo statuto 212 straipsnį, kuris numato, kad raštu Seimo narys arba jų grupė gali pateikti Vyriausybės nariui arba valstybės institucijos vadovui klausimus, į kuriuos turi būti atsakyta raštu.