Griaus ar renovuos, jeigu griaus tai pilnai ar tik dalį? Dabar dar niekas negali atsakyti. Ikoniniame pajūrio pastate apsilankė Delfi Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.
„Auskoje“ mėgo atostogauti šalies vadovai
„Auską“ Lietuvos žmonės žino, kaip vietą, kurioje mėgdavo atostogauti buvę šalies vadovai Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, dar ir trumpiausiai prezidentavęs, vėliau iš sosto nuverstas Rolandas Paksas spėjo čia pabuvoti. Tik Dalia Grybauskaitė šito malonumo atsisakė, įvertino uždarą, elitinį kompleksą kaip perteklinį valdžios turtą. „Nenoriu, nereikia“, – kažkaip taip ji nusprendė ir atostogauti į šį objektą nevažiavo. Tada „Auska“ atiteko visiems ir iki praėjusių metų buvo vienas iš tradicinių Palangos viešbučių su visai netradicinėm patalpom ir istorija.
Specialiai sovietmečio aukščiausio lygio vadovams statytas poilsio kompleksas dabar stovi užrakintas, savarankiškai ten nepateksi. Senas kalendorius išduoda, kad veiksmas čia sustojo 2025-ųjų lapkričio mėnesį – tai paskutinis naudotas kalendoriaus lapas, atverstas iki šios dienos. Gruodžio lapo niekas neatvertė, kaip ir po jo sekančių mėnesių. Niekas čia nepirko naujo 2026-ųjų kalendoriaus, nes jau pernai buvo aišku, kad šiais metais elitinis prezidentų kompleksas nebedirbs. Viskas, šio viešbučio istorija baigta. Bent jau tokios „Auskos“, kokią ją iki šiol žinojome. Nes uždara teritorija miške prie jūros, tiesiog kopose – tuščia tikrai nestovės.
„Auskoje“ nebeliko prabangos
Tokio liūdno liepos mėnesio šiame viešbutyje nebuvo nuo pat jo atidarymo dienos. Tamsu, nyku, nejauku ir be galo tuščia. Ant „Auskos“ registratūros stalo neliko kompiuterio, nėra ten ir jokio dirbančio žmogaus, kuris priimtų atvykusius poilsiautojus, kaip tai darydavo daug metų iki šiol. Ant to priimamojo stalo dabar išbarstyti smulkūs varžteliai, po stiklu prispaustas guli popierėlis su paskutiniais viešbučio įkainiais praėjusiems 2025-iesiems metams. Nors „Auska“ visada garsėjo prabanga, pasirodo, apsistoti čia pastaruoju metu nebuvo labai brangu. Ne sezono metu (nuo birželio 1 iki birželio 30 ir nuo rugsėjo 1 iki rugsėjo 30 d.) už dvivietį ekonominės klasės kambarį administratorė prašydavo 50 eurų, o sezono metu (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 21 d.) 80 eurų. Dvivietis liukso klasės kambarys ne sezono metu kainuodavo 90 eurų, o sezono metu – 150 eurų.
Dabar, kad patekčiau į „Auskos“, vidų susimokėjau 20 eurų mokestį, tačiau į šią kainą neįskaičiuoti nei patalai, nei pusryčiai, nei dar kokie privalumai. Tai ekskursijos kaina, kurią nebeveikiančiame viešbutyje rengia čia ilgus metus administratore dirbusi ponia Vilma Lisauskienė. Ji susitarė su Palangos savivaldybe, kad gali čia vestis smalsiuosius turistus ir pasakoti jiems istorijas apie tai, kas daug metų vykdavo „Auskoje“, apie čia atvykdavusius elitinius svečius ir apie paprastus žmones, kurie iki praėjusių metų pageidavo atostogauti būtent šiame komplekse.
„Tai bus jau paskutinė ekskursija“, – šio sekmadienio vidurdienį ištarė ponia Vilma, prie „Auskos“ vartų sutikusi daugiau nei 20 ekskursantų.
„Auską“ perima nauji šeimininkai
Anot jos, legendinį Palangos pastatą po truputį jau perima būsimieji šeimininkai, kurie pradės projektuoti kažką naujo, kas čia ilgainiui turėtų atsirasti.
„Aš jau dariau ne vieną ekskursiją galvodama, kad ji tikrai bus paskutinė, bet man vis duodavo papildomo laiko. Tai aš nedrąsiai vis paskelbiu naujas datas ir labai greitai žmonės puola užsisakyti vietas, susidomėjimas nuolat didelis, visi nori pamatyti „Auską“ tokią, kokia ji buvo iki šiol, nes neaišku, kas čia bus toliau“, – prisistatydama paaiškino ekskursiją rengianti Vilma.
Šių metų pradžioje Delfi jau skelbė, kad „Auską“ iki šiol po savo sparneliu globojusi Palangos savivaldybė pasirašė beveik 35 mln. eurų vertės rekonstrukcijos sutartį su koncesininku „Thermal SPA“, kuris čia vystys naują gydymo ir sveikatinimo projektą. Kaip pranešė savivaldybė, numatoma, kad koncesininkas vilą „Auska“ valdys 21 metus, o per artimiausius kelerius metus greta pastatys bei Palangos savivaldybei nuosavybėn perduos bent 40-ies vietų naujus globos namus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms. Jie turėtų stovėti kažkur ten, kur dabar yra „Auskos“ teniso kortai. O štai kas bus su senuoju viešbučio pastatu, anot buvusios administratorės, nėra aišku.
„Gal visai neliks, o gal paliks tik dalį. Spėlioti nedrįstu, nes niekas dar to nežino“, – taip apibūdino situaciją ji.
O šių metų pradžioje naujienų agentūra „Elta“, apžvelgdama įvykius garsiajame viešbutyje, rašė, kad koncesininko ir savivaldybės sutartis numato, kad 1977 metais pastatyta, architekto Juozo Šipalio suprojektuota vila „Auska“ turės būti sutvarkyta išlaikant statinio architektūrinį autentiškumą bei viduje esančius puošybos ar svarbią istorinę reikšmę turinčius elementus. To labiausiai norėtų ir ekskursijas čia rengianti buvusi administratorė, nors, tiesą sakant, abejonių jos balse buvo tikrai nemažai.
Surengė paskutinę ekskursiją legendinėje „Auskoje“
Iš visos Lietuvos į paskutinę ekskursiją po garsiąją prezidentų atostogų vietą susirinkusius žmones iš pradžių ponia Vilma pakvietė įdėmiai atsižiūrėti, kaip iš lauko pusės „Auska“ atrodė iki šiol. Kai kurie, vilą matę pirmą kartą, šiek tiek dūsavo, kad nors architektūra ir neeilinė, pastatas jau tikrai atgyvenęs ir pavargęs. Dar labiau šį liūdnoką efektą sustiprino užėjimas į vidų, kai kai kurie ekskursantai net stvėrėsi už savo nosių ir dejavo: „oi kaip smirda, pelėsis jaučiasi“. Pastatas stovi paliktas vienišas ir nenaudojamas, tą tikrai išduoda kvapas.
Registratūroje, to, kas palikta ant stalo, buvusi administatorė neakcentuoja. Ji kalba apie „Auską“ puošusius menininkų kūrinius ant sienų. Pabrėžia, kad čia visur buvo daug paveikslų, bet jie visi jau išvežti. Nukabintas ir užrašas „Moscow“ (Maskva) – po vienu iš trijų sieninių laikrodžių. Pats laikrodis vis dar kaba, bet jau neaišku, kieno laiką jis rodo, tikrai ne Maskvos. Kaba ir kiti du – Palanga bei London (Londonas). Tačiau ir jų laikas visai netikslus, laikrodžiai tiksi, rodyklės juda, bet stipriai atsilieka, arba skuba. Nesuprasi.
Eksursiją rengianti po Vilma savo svečiams dosni – ji leidžia „Auskoje“ apžiūrinėti viską, kokias tik nori patalpas. To nebuvo niekada anksčiau. Šių eilučių autorius viešbutyje lankėsi net kelis kartus, prieš trejus ir septynerius metus, kai tuo metu jis dar vykdė veiklą. Tada galėdavai pasivaikščioti tik po koridorius, taip pat pamatyti kavinę ir joje pavalgyti ar atsigerti. O dabar – visos durys atidarytos.
Kambarys, kur ilsėjosi Brazauskas ir Adamkus, kambarėlis, kur vyko susitikimai su užsienio valstybių prezidentais, didysis baseinas, kuriame jau nėra vandens. Virš baseino kabantys sietynai atrodo pavojingai, toks vaizdas, kad ims ir nudardės žemyn. Todėl mus lydėjusi ponia Vilma prašo nevaikščioti po jais, taip pat parodo vienoje vietoje pabyrėjusias lubas – ten taip pat rekomenduoja nestovėti.
„Auskos“ viduje vis dar stovi garsusis, anų laikų elito naudotas biliardo stalas, su visais kamuoliukais ir net lazdomis. Tarsi laukia, kol kas paims ir vėl jomis naudosis, bet greičiausiai tokios dienos nesulauks. Nebent pastato ardyti ir rekonstruoti atėję statybininkai sugalvos paskutinį kartą sumesti biliardo partiją. Kas ten žino, gal vietoj parūkymo pertraukėlės taip ir padarys. Šiais laikais madinga mesti rūkyti, o vietoje to – prasmingai praleisti laiką. Biliardas tam puikiai tiktų, ypač toks, kurį galbūt Adamkus lietė.
„Auskos“ kambariai primena siaubo filmų filmavimo aikštelę
Kambariai, nors kadaise ir buvo vadinami prestižiniais, dabartiniu laiku labiau primena siaubo filmų filmavimo aikštelę. Kilimai dėmėti, purvini, kai kurie baldai byrantys, nešvarūs. Nėra jauki ten aplinka, nebuvo ji jauki ir paskutiniais viešbučio gyvavimo metais.
„Niekas čia nenorėjo daug investuoti, daug trūkumų mačiau pati, bet kai priimdavau svečius, stengdavausi juos maskuoti“, – prisipažįsta buvusi administratorė.
Ir tuoj prajuokina susirinkusius ekskursijos dalyvius savo istorija apie televiziją „Auskoje“: „toks įdomus faktas, kad tuo metu kai čia dirbau – televizoriai kažkodėl nerodė lietuviškų kanalų. Žmonės skųsdavosi, sakydavo, kad turkišką programą transliuojam, klausdavo, kodėl taip yra. O aš nežinojau atsakymo, nesupratau, kodėl taip yra, bet ir nieko pakeisti negalėjau, aš juk ne technikė“.
Po kambarius drauge su grupe einantys paskutinės ekskursijos dalyviai apžiūrinėjo viską iki smulkmenų, kai kurie atidarinėjo baldus, fotografavo jų vidų. Sėdosi ant lovų, įvertino čiužinių sudėvėjimo lygį.
„Na, bijočiau čia pasilikti miegoti“, – replikavo viena jauna mergina.
„Nenorėčiau ir aš“, – atsakė jai draugė.
Einant per „Auskos“ patalpas dabar voratinkliai, dulkės, blogas kvapas. „Labai trūksta meno“, – karts nuo karto kartojo ponia Vilma, didelė menų mylėtoja. Vietomis pastate nėra elektros, todėl neįmanoma įjungti šviesos. Gal ir nepatogu, bet ekskursijai tikrai prideda papildomo, mistinio efekto. Lįsdami pasižiūrėti pirties, kurioje kaitindavosi prezidentas Brazauskas, ekskursijos dalyviai pasišvietė savo mobiliaisiais telefonais.
Viloje vis dar stovi senas, itališkas kavos aparatas. Tik kava jis nekvepia, limpa nuo purvo senukas. O ir puodelių, kur įpilti kavai ar arbatai, neliko. Senojoje elito kirpykloje nebekvepia plaukų laku ir šampūnais. Juokinga, bet tai viena labiausiai įsmirdusių patalpų. Joje paskutinė „Auskos“ administracija buvo nusprendusi laikyti purvinus patalus, naudotus rankšluosčius. Toks nešvarumų sandėliukas buvo, dar prieš metus. O dabar pelėsinio kvapo pritvinkęs, tamsus ir šaltas.
Paskutinės ekskursijos dalyviai viską fotografavo ir filmavo, norėdami išsaugoti pavargusio pastato istoriją prisiminimams, nes investavus tuos beveik 35 milijonus eurų – vaizdelis tikrai pasikeis.
„Svarbiausia, kad išsaugotų gražųjį židinį, vitražą pirtyje, šviestuvus“, – vylėsi ponia Vilma.
Išėjus iš „Auskos“, po paskutinės ekskursijos kai kurie pamojavo pastatui, tarsi simboliškai su juo atsisveikindami. Šią savaitę prie elitinio komplekso jau turėtų sukiotis būsimieji šeimininkai, o taip pat ir savivaldybės pareigūnai.