Bendrovės duomenimis, antrąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvoje pagaminta 3,045 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, kai pernai tuo pačiu metu gamyba siekė 2,735 TWh.
Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį pagaminta elektra, bendrovės teigimu, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo užtikrino 94 proc. šalies poreikio. Prieš metus šis santykis siekė 90 proc.
Skelbiama, kad balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,214 TWh elektros – 14 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 1,066 TWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija išaugo 45 proc. iki 1,079 TWh, o hidroelektrinių gamyba augo 10 proc. iki 0,079 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 2,408 TWh elektros energijos – 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų gamyba siekė 1,923 TWh.
Taip pat energijos kaupimo įrenginiai į skirstymo bei perdavimo tinklus praėjusį ketvirtį pateikė 0,026 TWh elektros – beveik šešis kartus daugiau nei prieš metus, kai jų sugeneruota energija siekė 0,004 TWh.
„Litgrid“ duomenimis, iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 79 proc. visos Lietuvoje antrąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos ir užtikrino 74 proc. šalies elektros poreikio.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus mažėjo 30 proc. iki 0,469 TWh, o hidroakumuliacinių elektrinių gamyba didėjo 3,1 proc. ir pasiekė 0,142 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas ne tik galutinis suvartojimas, bet ir hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei tinklų technologinės sąnaudos, augo 7,2 proc. iki 3,239 TWh.
Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,790 TWh – 5 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,650 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą fiksavome pramonės ir paslaugų sektoriuose, tai galima sieti su ekonomikos augimu. Turint omenyje, kad šalyje sparčiai auga gaminančių vartotojų skaičius, elektros įrenginių naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse didėja dar labiau, nei rodo turimi duomenys, nes gaminantys vartotojai dalį paros laiko energija apsirūpina patys ir mažiau jos suvartoja iš tinklo“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo plėtros grupės vadovas Tadas Kivilis.
Palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 8 proc., paslaugų sektoriuje – 5 proc. Taip pat gyventojai sunaudojo 3 proc. daugiau elektros energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą importuota 1,214 TWh elektros energijos – 2,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Skaičiuojama, kad importas iš Švedijos mažėjo 47 proc., o iš Latvijos – augo 218 proc.
Tuo metu balandžio–birželio mėnesiais iš Lietuvos eksportuota 0,980 TWh elektros energijos arba 12 proc. daugiau nei pernai. Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Švediją – per metus jis augo beveik 4 kartus.