Grynieji pinigai. Ibrahim Boran/Unsplash nuotrauka
ES siekia „kovoti su pinigų plovimu“: dar vienas žingsnis į visišką kontrolę
Nuo 2027 metų visoje Europos Sąjungoje įsigalios nauja bendra sistema, kuri ribos grynųjų pinigų naudojimą. Pagal Europos Komisijos patvirtintas taisykles, mokėjimai grynaisiais bus leidžiami tik iki 10 000 eurų, o sandoriams, viršijantiems 3 000 eurų, reikės asmens tapatybės patvirtinimo.
Šios priemonės, kaip aiškina Briuselis, esą skirtos kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu. Vis dėlto daugelis šį žingsnį vertina kaip tiesioginį įsikišimą į piliečių finansinę laisvę. Didelę dalį visuomenės šokiravo tai, kad tokie apribojimai bus taikomi visoms 27 valstybėms narėms.
Įskaitant Lenkiją, Vokietiją ir Austriją – šalis, kuriose grynieji pinigai iki šiol laikomi svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Kritikai įspėja, kad tai gali būti žingsnis link „begrynės“ visuomenės, kur kiekvienas mokėjimas bus sekamas, registruojamas ir potencialiai kontroliuojamas valdžios institucijų[1].
Skaitmeniniai mokėjimai sekami dėl saugumo, bet piliečiai netenka anonimiškumo. John Schnobrich/Unsplash nuotraukaTaisyklės apims ne tik verslą, bet ir privačius sandorius
Pagal naująją direktyvą, 10 000 eurų riba taikoma visiems komerciniams sandoriams tarp įmonių ar prekybininkų, prekiaujančių brangiais produktais: nuo automobilių ir nekilnojamojo turto iki papuošalų ar meno kūrinių.
Griežtesnė priežiūra bus taikoma bankams, finansų įstaigoms, kazino, nekilnojamojo turto agentūroms, prabangių prekių pardavėjams ir net kriptovaliutų platformoms. Briuselis nurodo, kad šios priemonės „pašalins anonimiškumą“ iš didesnių grynųjų operacijų.
Kitaip tariant, visi, norintys atsiskaityti grynaisiais už didesnę sumą, turės pateikti asmens dokumentą – pasą ar tapatybės kortelę. Taip bus renkama pirkėjų duomenų bazė, kuri, anot ES, padės užkirsti kelią nusikalstamumui.
Vis dėlto realybėje naujosios taisyklės reikš didesnę kontrolę ir mažesnį anonimiškumą didesnių pirkinių atveju. Verslo sandoriuose grynaisiais bus taikoma iki 10 000 eurų riba, o už mokėjimus virš 3 000 eurų reikės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis.
Kai kuriose šalyse tokie ribojimai jau taikomi verslo santykiams. Tačiau naujoji ES tvarka pirmą kartą nustatys vienodus standartus visoje Sąjungoje, o dalis valstybių šiuos reikalavimus taikys ir privatiems asmenims didesnių sandorių atveju.
Šalys kalba apie laisvės ribojimą: „Grynieji reiškia laisvę“
Lenkijos nacionalinio banko vadovas Adamas Glapińskis jau ne kartą perspėjo, kad „Briuselio planas naikinti grynuosius pinigus kelia grėsmę žmonių laisvei“. Jis ragina Varšuvą įstatymu įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais visose situacijose, nes tai esą būtina piliečių apsaugai nuo finansinės priklausomybės nuo bankų ar institucijų[2].
Buvęs teisingumo viceministras Marcin Warchoł kalbėjo dar aiškiau: „Grynieji reiškia laisvę ir žmogaus saugumą – galimybę nusipirkti daiktą ar sumokėti už paslaugą be jokios sistemos ar sąskaitos.“ Tokį požiūrį palaiko ir dauguma Lenkijos gyventojų. Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų lenkų nenori, jog grynieji būtų panaikinti, o tik 16 procentų pritartų visiškam perėjimui prie elektroninių atsiskaitymų.
Politiniu lygmeniu ši tema tapo vienu iš kertinių klausimų ir rinkimų Lenkijoje metu. Dešiniųjų kandidatas Sławomiras Mentzenas, remiamas konservatyvių rinkėjų, aiškiai pareiškė: „Grynieji pinigai yra mūsų nepriklausomybės dalis. Be jų būsime stebimi ir priklausomi nuo sistemos, kurią valdo Briuselis.“
Jo varžovas, parlamento pirmininkas Szymonas Hołownia, bandė švelninti retoriką teigdamas, kad jis „palaiko skaitmeninius įrankius, bet grynieji turi likti“. Vis dėlto daug kas mano, kad ES politika jau parodo aiškią kryptį – visiškas perėjimas prie sekamų skaitmeninių atsiskaitymų yra tik laiko klausimas.
Europa artėja prie visuomenės, kuriai nereiks grynų pinigų?
Nors oficialiai šios priemonės pristatomos kaip „kova su nusikalstamumu“, vis daugiau piliečių mato jose grėsmę privačiai nuosavybei ir laisvei rinktis. Taisyklės, kurios įsigalios nuo 2027 metų pabaigos, bus vienodos visoms valstybėms narėms, tačiau leidžiama taikyti dar griežtesnius ribojimus nacionaliniu lygiu.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Ispanija, jau dabar yra nuleidusios grynųjų ribą iki vos 1 000 eurų. Ekspertai sako, kad šis procesas – ne finansinė kova su nusikalstamumu, o sisteminis ėjimas link visiškai skaitmeninės ekonomikos, kurioje kiekviena operacija yra atsekama. Kritikai įspėja, jog tokia sistema suteiks valdžiai milžinišką galią stebėti, blokuoti ar net riboti piliečių pirkimus.
„Kai pinigai egzistuoja tik skaitmeniniu pavidalu, jie gali būti išjungti vienu mygtuko paspaudimu“, – komentuoja Lenkijos ekonomistas Witold Orłowski. „Tai klausimas ne tik apie finansus, bet ir apie žmogaus orumą bei pasirinkimo laisvę.“