Abi misijos yra dalis augančio judėjimo išlaikyti erdvėlaivius veikiančius kuo ilgiau ir taip sutaupyti milijonus dolerių, eurų ar kitos valiutos.
SpaceX paleistas Northrop Grumman palydovas, pavadintas misijos robotiniu prietaisu (MRV) – kartu su trim kuprinėmis praleis ištisus metus manevruodami į reikiamą geostacionarią orbitą maždaug 30 000 kilometrų aukštyje virš Žemės.
Šioje orbitoje šimtai palydovų aplink Žemę ratą apsuka tiksliai per parą, todėl nuolat kybo virš tos pačios paviršiaus vietos ir užtikrina nepertraukiamą ryšį.
Maždaug 2027-ųjų viduryje mikroautobuso dydžio aparatas savo devynių metrų ilgio rankomis prisegs kuprinę prie senstančio ryšių palydovo, o paskui nuskris prie dar dviejų.
Trys reaktyvinės kuprinės pakilo kartu su MRV, tačiau greitai nuo jo atsiskyrė ir naudodamos ksenono dujų variklius pačios pasuko į reikalingą orbitą, kur lauks atskrendančio MRV. Kiekviena skalbimo mašinos dydžio kuprinė suteiks kurą baigusiam palydovui pakankamai traukos veikti dar keletą metų.
Jei toks misijos prailginimas bus sėkmingas, tai bus labai naudinga palydovų operatoriams – Liuksemburgo SES ir Australijos Optus, – kurie sutaupys milijonus, kuriuos priešingu atveju reikėtų išleisti palydovų pakeitimui.
Tai naujausias Northrop Grumman žingsnis palydovų aptarnavimo srityje: 2019 ir 2020 metais bendrovė jau paleido porą aparatų, kurie prisikabino prie silpstančių palydovų ir pratęsė jų gyvenimą. Naujieji robotai suprojektuoti universalesni: ateityje jie galėtų remontuoti ir perkelti veikiančius palydovus ar net prisikabinti prie nebeveikiančių, kad pašalintų juos iš perpildytų orbitų.
Tuo tarpu liepos pradžioje kompanijos Katalyst Space Technologies paleistas palydovas Link šiuo metu bandomas orbitoje, o tada siųs jį gelbėti NASA Swift observatorijos – 2004 metais paleisto gama spindulių teleskopo, kurio orbita dėl pastarojo meto Saulės aktyvumo leidžiasi sparčiau nei tikėtasi.
Abi misijos yra besikeičiančio požiūrio į orbitinę infrastruktūrą atspindžiai. Seniau palydovai būdavo „vienkartiniai“, paleidžiami konkrečiam numatytam laikotarpiui, o gedimai išvesdavo prietaisus iš rikiuotės ir dažnai palikdavo skrieti orbitoje ilgiems laikams kaip šiukšles.
Nenumaldomai augant objektų skaičiui, auga susidūrimų pavojus, tad kyla poreikis tiek prailginti palydovų darbą kiek įmanoma, tiek juos suremontuoti, tiek sunaikinti nepataisomai sugedusius ar sudužusius.