1 nuotr.
Legionella bakterijos gali daugintis vamzdžiuose, jeigu vandens cirkuliacija sutrikusi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.
2024 m. 29 šalys pranešė apie 14 126 (92 proc.) patvirtintus legioneliozės atvejus. 2024 m. ES / EEE šalyse pranešimų skaičius išaugo iki 3,4 atvejo 100 000 gyventojų.
Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje užregistruota daugiausia legioneliozės atvejų (71 proc.), nors jų bendra populiacija sudaro tik apie 50 proc. ES / EEE gyventojų.
Pasak NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistės Vildos Bajoriūnienės, bendros sergamumo legionierių liga didėjimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau gali būti susijusios su gerėjančia legionierių ligos diagnostika, senėjančia populiacija, vandens sistemų inžineriniais sprendimais ir priežiūra, klimato pokyčiais.
Visuomenės sveikatos požiūriu, vis svarbesnis tampa klimato kaitos poveikis veiksniams, galintiems turėti įtakos Legionella bakterijų gausumui inžinerinėse vandens sistemose ir ligoms jautrių gyventojų rizikai.
„Legionella bakterijos gali daugintis vamzdžiuose, jeigu vandens cirkuliacija sutrikusi, apnašomis padengtuose ir korozijos pažeistuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, purvinuose, dumblu padengtuose vamzdžiuose ir talpyklų vidiniuose paviršiuose.
Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20-45 ºC. Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas pagerina sąlygas Legionella bakterijoms daugintis.
Didžiausia rizika susirgti kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą”, – pasakojo V.Bajoriūnienė.
Legionierių ligai būdingas plaučių uždegimas, lydimas karščiavimo, kosulio, dusulio, raumenų ir galvos skausmo.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad legionelės gali daugintis ne tik namų, bet ir viešųjų pastatų vandens sistemose, jei jos nėra tinkamai prižiūrimos.
Didžiausia rizika siejama su sūkurinėmis voniomis, SPA baseinais ir kitomis vietomis, kur šiltas vanduo sudaro smulkius aerozolius.
Tačiau tinkamai prižiūrimuose baseinuose ir SPA centruose, kuriuose užtikrinama vandens dezinfekcija ir reguliari sistemų priežiūra, rizika užsikrėsti legionelioze yra labai maža.
2025 m. Lietuvoje užregistruota 60 legioneliozės atvejų ir 2 mirties atvejai.
2026 m. sausio-birželio mėn. Lietuvoje užregistruoti 32 legioneliozės atvejai ir 3 mirties atvejai.
Informacija
– Legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo.
– Legionierių liga. Vidutinis legionierių ligos inkubacinis periodas 2-14 d. (dažniausiai 2-10 d.). Liga prasideda karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais, sausu kosuliu, kuris progresuoja iki sunkaus plaučių uždegimo. Vidutiniškai 25-50 proc. susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie 50 proc. būna sąmonės sutrikimų. Negydant ligonio būklė sparčiai blogėja, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, daugybinis organų nepakankamumas. Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia 10-15 proc.
– Pontiako karštligė. Pontiako karštligės inkubacinis ligos periodas – 1-2 dienos. Ligai būdingas karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, sausas kosulys. Susirgus Pontiako karštlige pasveikstama savaime.
Šaltinis – NVSC