Sulaukia priekaištų
Vilnietis Donatas Karklius maisto apžvalgas rengia jau daugiau nei 12 metų – pradėjo, kai Vilniuje ieškojo geriausio burgerio.
„Mano apžvalgas labiausiai veikia šeima – iš pradžių su žmona ragavome burgerius, vėliau ėmėme ieškoti įvairesnio maisto, lankėmės populiariose kavinėse ir geresniuose restoranuose. Gimus dukroms laisvo laiko buvo mažiau, tad pakeičiau kryptį – man pasidarė įdomu medžioti autentiškas valgyklas, ragauti dienos pietus ir ieškoti namų skonio, skanaus greito maisto“, – „Delfi maistui“ sako optikos tinklo „Glasses on“ bendrasavininkas ir vienas iš vadovų.
Vyras pasakoja, kad su šeima daug keliauja po Lietuvą ir mėgaujasi potyriais – į skonių vertinimą aktyviai įsijungė ir 7-metė poros vyresnėlė dukra.
„Nors šis hobis „suvalgo“ daug laiko, bet man smagu, kad dirbdamas versle galiu derinti žemiškas skaičių lenteles kartu su kūryba – tai viena iš laimės paslapčių, kai neužgoži savo galimybių ir realizuoji keliuose amplua“, – dalijasi D. Karklius.
Per 12 metų Donatas yra parengęs arti tūkstančio apžvalgų, kuriomis dalijasi socialiniuose tinkluose – sekėjų skaičius jau siekia 147 tūkstančius. Tiesa, yra vienas išskirtinis niuansas, kuriuo Donatas skiriasi nuo kitų maisto apžvalgininkų. Donatas rengia tik pozityvius reportažus, todėl ir pasivadino „pozityviu maisto ragautoju“.
„Man priekaištauja, kad darau tik geras apžvalgas. Kad tai įtartina ir negerai. Bet tokia mano misija – skleisti optimizmą ir džiaugsmą. Aš noriu dalintis gera nuotaika, o ne ieškoti prie ko prikibti.
Ar būna blogų vietų? Faktas – ir daugiau nei norisi, bet tokioms apžvalgoms negaištu laiko, nes net jas darydamas aš blogai jaučiuosi.
Dar kitas dalykas: aš nesu susijęs su maistu, tad kaip galiu viešai kritikuoti ir kenkti? Gal tik man neskanu, gal tą dieną kažkas nutiko virtuvėje – nuteisti po vieno vizito lengva, o padaryta žala gali būti milžiniška. Jei vieta bloga, natūrali atranka, t. y. rinkos ekonomika viskuo pasirūpins, o aš toliau skleisiu gėrį!“ – patikino maisto ragautojas.
Čeburekus gamina vietoje
Viena iš naujausių Donato apžvalgų – iš Šventosios, kur vyras su šeima užsuko į barą paragauti didžiųjų čeburekų.
„Daug kas prašė, tad atėjo laikas įvertinti ir juos – didžiuosius Šventosios čeburekus. Tik nežinau, kaip šią vietą vertinti, – kaip baikerių vietą ar kaip čeburekinę“, – žvelgdamas į baro pavadinimą svarstė Donatas.
Baikerių nerado, tik šeimas su vaikais.
Karklių šeima prisėdo terasoje.
„Negaliu sakyti, kad čeburekų kainos nustebino, bet 11 eurų bus didžiausia, kurią kažkada mokėjau už čebureką“, – pastebi vyras.
12 eurų kainavusi pica, kaip suprato Donatas, gaminta iš itališkų ingredientų, bet ne vietoje – atvežta. O štai čeburekai, kaip tikino baro darbuotojai, gaminami vietoje, baro virtuvėje.
Atrado netikėtą derinį
Donato šeima užsisakė 2 čeburekus – su kiauliena ir špinatais bei sūriu.
Kadangi tai ne pirmas didelis čeburekas Donato gyvenime, jis įrankiais išmatuoja jo dydį ir nenusivilia – tikrai didelis.
Tada atlieka riebalų testą – servetėle paliečia čebureko paviršių – ir lieka patenkintas. Riebalų pertekliaus nėra.
Norėdamas patogiai suvalgyti tokį čebureką, Donatas jį supjausto išilginėmis juostomis, kad galėtų susukti ir taip mėgautis patiekalu.
„Čebureko su kiauliena skonį vertinu daugiau nei teigiamai: plona ir traški tešla maloniai persigeria mėsos sultimis, deramas mėsos kiekis ir skonis, tai yra, gerai paprieskoniuota. Tačiau žmona pastebi, kad čebureko su varške ir špinatais įdarui trūksta prieskonių. Dėl to sutinku, tačiau pastebėsiu, kad paties įdaro tikrai netrūksta“, – patirtimi bare dalijasi Donatas.
Čebureko su mėsa ragavo ir poros vyresnė dukra – jai patiekalo skonis taip pat patiko.
„O tada aš atradau kombinaciją, kuri viską pakeitė, – kiaulienos čebureką valgyti su trumų aliejumi, kuris buvo patiektas prie picos. Šis derinys patiekalo skonį pakėlė iki 10 balų iš 10“, – netikėtas atradimas nustebino Donatą.
Galiausiai Donatas apibendrino pietus Šventojoje: „Gal čia ir buvo didžiausia čebureko kaina, bet grįšiu, patiko. Tikrai dideli ir skanūs čeburekai.“