Šis technologijų įmonių įkūrėjas, kuris jau daugelį metų negyvena Rusijoje ir turi Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pasus, ne kartą surėmė ietis su Rusijos valdžia, nes Maskva ėmė griežtinti interneto kontrolę.
Jo susirašinėjimo platforma „Telegram“ yra vienas iš pagrindinių šalies bendravimo tinklų. Pareigūnai ne kartą bandė blokuoti prieigą arba trukdyti jo sėkmei, siekdami paspausti P. Durovą perduoti vartotojų duomenis, ar paskatinti rusus naudotis neužšifruota, valstybės remiama alternatyva.
Saugumo tarnyba FST šią savaitę pranešė, kad pradėjo tarptautinę 41-erių P. Durovo paiešką, tačiau nebuvo aišku, ar kitos šalys ar teisėsaugos institucijos bendradarbiaus.
Ketvirtadienį jo vardas ir pavardė pasirodė Rusijos internetiniame „teroristų ir ekstremistų“ registre – juodajame sąraše, kurį tvarko Rusijos finansų priežiūros tarnyba „Rosfinmonitoring“. Į šį sąrašą įtrauktiems asmenims iš esmės draudžiama vykdyti sandorius Rusijoje.
Maskva politiniams priešams dažnai pateikia kaltinimus dėl „terorizmo“ ar „ekstremizmo“ rėmimo, įskaitant tuos asmenis, kurie yra išvykę iš šalies.
FST nurodė, kad „Telegram“ nesugebėjo pašalinti populiaraus pažinčių roboto, kuriuo, pasak Maskvos, naudojasi Ukrainos specialiosios tarnybos, siekdamos įtraukti jaunus rusus į „teroristinę ir sabotažo veiklą“.
Naujienų agentūrai AFP trečiadienį susisiekus su P. Durovo advokatais dėl FST kaltinimų, šie komentuoti atsisakė.
„Telegram“ generalinis direktorius, kuris yra gyvenęs Dubajuje ir Prancūzijoje, su teisinėmis problemomis buvo susidūręs ir pastarojoje šalyje. 2024 m. Prancūzijos policija sulaikė jį dėl kaltinimų, susijusių su neteisėto turinio sklaida, tačiau vėliau jis buvo paleistas už užstatą. Po to jis išvyko iš šalies, kai valdžia panaikino draudimą keliauti.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtajame Sankt Peterburge gimęs P. Durovas įkūrė socialinį tinklą „VKontakte“, kuris plačiai žinomas kaip rusiškasis „Facebook“. Vėliau jis įkūrė „Telegram“, kai buvo išstumtas iš „VKontakte“ dėl susirėmimų su Rusijos valdžios institucijomis, kurios siekė griežtesnės kontrolės.
Maskva daugelį metų nesėkmingai bandė užblokuoti „Telegram“, o pastaruoju metu skatina vartotojus pereiti prie neužšifruotos, valstybės remiamos susirašinėjimo platformos „Max“, kurią P. Durovas yra sukritikavęs kaip „sukurtą stebėjimui ir politinei cenzūrai“.