paveikslėlis: infa.lt / DI
Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo viešųjų pirkimų konkursą, kuriuo siekiama finansiškai paremti iki septynių dirbtinio intelekto gigafabrikų kūrimą Europoje. Šia iniciatyva Briuselis siekia sukurti suverenią infrastruktūrą, būtiną pažangiems DI modeliams treniruoti ir priklausomybei nuo užsienio technologijų tiekėjų sumažinti, praneša „Euronews“ leidinys.
Projektas, kurio idėją Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė 2025 m. vasarį Paryžiuje vykusioje DI veiksmų viršūnių susitikime, sulaukė didelio pramonės susidomėjimo – pirminį susidomėjimą išreiškė 76 galimi konsorciumai. Dėl to pirminis planas išplėstas nuo keturių ar penkių iki septynių objektų.
Finansavimas ir biudžeto iššūkiai – pinigų nėra
- Investicijų struktūra: privatus sektorius turės padengti du trečdalius bendrų investicijų, o viešasis sektorius – likusį trečdalį (apie 10 mlrd. eurų).
- Viešasis indėlis: Briuselis skirs apie 5 mlrd. eurų, o dar tiek pat pridės remiančios valstybės narės.
- Biudžeto ribojimai: pagal dabartinį biudžetą EK kol kas gali skirti tik 1 mlrd. eurų, o likusi dalis laukiama iš būsimos Daugiametės finansinės programos (MFF), dėl kurios derybos tebevyksta.
Mainais už viešąsias lėšas ES ir šalys narės gaus proporcingą prieigą prie skaičiavimo pajėgumų, skirtų viešiesiems projektams bei tyrimų centrams. Tuo metu visos eksploatacinės išlaidos teks privatiems partneriams, kurie turės užtikrinti projektų finansinį tvarumą per komercines paslaugas.
Lokacijos ir technologinė priklausomybė
Dėl teisės vykdyti projektus paraiškas pateikė arba susidomėjimą išreiškė dešimt šalių: Vokietija, Italija, Prancūzija, Lenkija, Čekija, Danija, Suomija, Graikija, Portugalija ir Ispanija.
Prancūzija jau signalizavo ketinanti veikti viena.
Nors siekiama technologinio suverenumo, Europa išlieka priklausoma nuo užsienio lustų gamintojų. Kad būtų sumažinta ši rizika, EK jau pasirašė supratimo memorandumus su trimis bendrovėmis: „Nvidia“, „AMD“ ir „Qualcomm“.
Planuojama, kad sėkmingų projektų fizinės statybos prasidės 2027 m. pradžioje, o pačios gamyklos taptų operatyvios iki 2028 m. vidurio.