2 nuotr.
Ukrainos kariuomenė surengė kelias sėkmingas atakas prieš Rusijos energetikos objektus. EPA-Eltos nuotr.
Pasak laikraščio, informacija padėjo Ukrainai tiksliau parengti dronų skrydžių maršrutus, identifikuoti pažeidžiamiausius objektus ir sudaryti Rusijos oro gynybos sistemų dislokavimo žemėlapį.
Remiantis dronų operatorių pranešimais ir FT palydovinių vaizdų analize, Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgos pradėjo nuolat atakuoti vieną ir tą pačią kritinę infrastruktūrą, taip neleisdamos baigti jos remonto ir atnaujinti eksploatacijos.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenė surengė kelias sėkmingas atakas prieš Rusijos energetikos objektus.
Liepos 20-ąją nukentėjo naftos bazė Podolske netoli Maskvos, o liepos 25-ąją – jau anksčiau ukrainiečių atakuota Tiumenės naftos perdirbimo gamykla.
Siekdamos apsaugoti svarbiausią infrastruktūrą nuo atsakomųjų Ukrainos karių smūgių, Rusijos regioninės valdžios institucijos ir didelės energetikos įmonės, tokios kaip „Gazprom”, pradėjo kurti mobilias savigynos grupes – mažus, pikapais važinėjančius ir kulkosvaidžiais ginkluotus, dalinius.
Praėjusių metų kovą „Politico”, remdamasis šaltiniu Ukrainos kariuomenėje, rašė, kad šalis apie 80 proc. žvalgybinės informacijos gauna iš sąjungininkų, daugiausia – iš JAV.
Tuomet Prancūzijos gynybos ministras Sebastijanas Lekorniu (Sebastien Lecornu) patikino, kad nepaisant to, jog Vašingtonas laikinai sustabdė keitimąsi kai kuriais duomenimis, Paryžius ir toliau dalinsis turima žvalgybine informacija su Kijevu.
Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad tokią paramą laiko tiesioginiu Vakarų dalyvavimu konflikte. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad parūpindamos ginklus, leisdamos naudotis „Starlink” sistema ir teikdamos žvalgybinę informaciją, Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja ukrainiečių ginklų taikyme į objektus Rusijos teritorijoje.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, jog Maskva seniai žino apie Vakarų žvalgybos infrastruktūros naudojimą Kijevo interesams.