30 mln. eurų investicija – viena didžiausių šiais metais Lietuvos startuolių pasaulyje. Kol kas didesnes investicijas šiemet pavyko gauti tik Lietuvoje komandą turinčiam startuoliui „Cast AI“ (95,47 mln. eurų – „C serijos“), tačiau svarbu paminėti, kad šis startuolis įkurtas JAV, tiesiog vystomas ir Lietuvoje.
„Tai, ką Lietuvos startuoliams pavyko pasiekti per kiek daugiau nei dešimtmetį, – neįtikėtina. Kai maždaug 2010-aisiais šalyje pradėjo kurtis pirmieji, rizikos kapitalo sistemos dar net nebuvo, taigi technologijų įmonės turėjo augti savo jėgomis. Greitai tapti pelningomis, veikti globaliai ir kurti tikrai rinkai aktualius produktus. Dabar į Lietuvos startuolius jau investuoja žymiausi pasaulio fondai, o Vilnius yra pripažintas greičiausiai augančiu technologijų centru ES. Esame taške, kai dar šį dešimtmetį galime tapti ir regione lyderiaujančia technologijų šalimi – svarbiausia neprarasti ambicijų ir susitelkti. Valstybė, švietimo sistema ir verslas turi veikti kartu – tik taip tapsime ne tik pažangiausių inovacijų naudotojais, bet ir jų kūrėjais“, – komentuoja startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Interviu portalui „Delfi“ verslininkai T. Okmanas ir E. Sabaliauskas pasakoja apie dar visai neseniai prasidėjusias dirbtinio intelekto (DI) lenktynes. Kaip jo pagalba patiems pavyko išvengti 500 darbuotojų samdymo.
Sėkmingai pasaulinio lygio kompanijas kaip „Nord VPN“, „Surfshark“, „Hostinger“, „Eneba“ išvystę lietuviai prisipažįsta, kad ne kartą buvo kviesti persikelti iš Lietuvos ir mokesčius mokėti ar dėl palankios mokestinės aplinkos nemokėti kitose šalyse, tačiau tokių scenarijų net nesvarsto. Kartu su nerimu jie žiūri į užmigusią Europą, kuri dėl savo konkurencingumo praradimo gali tapti tiesiog gražia vieta turistams.
Pasakodami apie didžiules investicijas pritraukusį startuolį „Nexos.ai“ lietuviai prideda, kad šis jų kūrinys yra geriausias bilietas į pirmas eiles, stebint DI spektaklį.
– Jūsų sukurtas DI platforma „Nexos.ai“ pritraukė 30 mln. JAV dolerių investiciją. Gal galite papasakoti konkrečiai, kam ir kokiu tikslu skirtas šis sprendimas?
Tomas Okmanas: Idėja kilo maždaug prieš metus, žiūrint į mūsų pačių įmones. Atsiradus „ChatGPT“, „Open AI“ ir kitiems DI įrankiams visi pradėjome jais naudotis. Nuo DI eros pradžios įrankių atsirado begalė. Įmonėse visi naudojo skirtingus įrankius, nes vienas geriau pasiteisino programavimui, kitas – nuotraukoms generuoti, „ChatGPT“ – kitiems klausimams. Visi darbuotojai į DI įrankius pradėjo kelti informaciją, neatsižvelgdami į tai, ar tai svarbi ir jautri informacija, ar ne. Buvo keliami finansiniai dokumentai, programuotojai atiduodavo kodą, tačiau nebuvo jokios kontrolės.
Mes pagalvojome, kad tai – problema, ir kaip su saugumu dirbantis verslas nusprendėme, jog reikia įrankio, kuriame būtų centralizuotai sudėti visi DI modeliai į vieną vietą, ir darbuotojai per ją galėtų saugiau naudotis DI specialioms užduotims. Per „Nexos.ai“ gali prieiti prie daugiau nei 200 didelių kalbų modelių (angl. LLM – Large Language Models), taip pat visa organizacija (tarp kurių ir atitikties, rizikų valdymo, saugumo specialistai) mato, kas ką daro ir sustabdo per mūsų sistemą einančius duomenis, išvengia informacijos, asmens kodų ir kitos jautrios informacijos nutekėjimo trečiosioms šalims.
Taip pat mūsų platforma leidžia susikurti savo įmonės LLM. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad „ChatGPT“ veikia tik jūsų įmonės ribose. O vėliau per „Nexos.ai“ gali kurti ir savo agentus.
Mes patys agentus jau naudojame kaip finansų direktoriaus ar marketingo direktoriaus agentas. Mes jų klausiame tokių klausimų, kaip: „kiek mes sumokame „Amazon“ už paslaugas“, „kiek sumokame „Barborai“ už maistą biure“. Susikūrėme agentą, kuris yra virtualus verslo asistentas, kuris iš vidinių įmonės duomenų ištraukia informaciją ir atsako į reikiamus klausimus.
Mes sakome, kad kuriame operacinę sistemą visiems įmonių dirbtinio intelekto darbams.
– Tikriausiai DI įrankių kūrėjams nepatiks tai, nes jie anksčiau „valgydavo“ ir mokėsi iš tų, jiems pateikiamų, duomenų.
Tomas Okmanas: Pagal teoriją DI įrankiai neturėtų mokytis iš privačių duomenų, bet niekada nežinai ir tų įrankių yra labai daug. Ir čia jau kliento pasirinkimas, ar jie nori, kad iš jų duomenų mokytųsi ar ne. Iš klientų įrankiai gauna pajamų, o įrankių kūrėjai vis tiek ras būdų, kaip apmokyti dirbtinį intelektą. Manau, kad nereikėtų jaudintis dėl jų nerimo. Mes iš tiesų su DI įrankių kūrėjais labai artimai bendradarbiaujame, turime išskirtines kvotas, sutartis su jais.
Manau, kad mes esame kaip visų tų įrankių Šveicarija. Per mus gali pasiekti tuos įrankius ir taip vyksta demokratizacija, kur gali pasirinkti naudoti tai, kas tau labiausiai tinkama ir geriausia. Mūsų sistemos leidžia pasiūlyti geriausią DI įrankį konkrečiam darbui atlikti.
– Kai Kinija paskelbė apie savo sukurtą DI „DeepSeek“ Vakarų pasaulyje kilo daug diskusijų, kiek juo reikėtų naudotis dėl saugumo. Ar jūs integravote ir kinų įrankius?
Tomas Okmanas: Mes esame integravę visus įrankius, ir tai yra kliento pasirinkimas, ką jis naudos. Jei klientas sako, kad nenori naudotis kiniškais dirbtinio intelekto modeliais, – mes juos išimsime.
Taip. Kalbama, kad kiniškas dirbtinis intelektas gali turėti rizikų su saugumu, bet ką jis kartu leidžia, tai veikti savame serveryje. Tai galima paimti kinišką įrankį ir pajungti veikti tik įmonės aplinkoje. Jis turi šį pranašumą, bet bendrai sakyčiau, kad kokybė vis tiek atsilieka nuo vakarietiškos.
– Kam skirsite „Nexos.ai“ gautas 30 mln. JAV dolerių investicijas?
Tomas Okmanas: Iš tiesų šių investicijų mums nereikėjo dėl pinigų. Buvo planas, kad „Nexos.ai“ finansuosime savo lėšomis iš kitų savo verslų ir per gyvenimą uždirbtų pinigų, bet fondai, kurie patys prisijungė, pradėjo siūlyti mums bendradarbiavimą. Jie mums įrodė, kad padės auginti verslą kartu.
Kalbant apie „Index Ventures“ fondą, tai jie yra labai ankstyvoje stadijoje investavę į tokius startuolius kaip „Revolut“. Mano nuomone, tai yra fondas numeris vienas šiuo metu pasaulyje. Jis atėjo su bagažu klientų patirčių, kontaktais, pagalba pardavimams. Todėl mums būtų buvę kvaila su jais nedirbti.
O Mattas Milleris, buvęs ilgametis „Sequoia“ fondo partneris, įkūrė savo fondą, kur subūrė taip vadinamą verslo legendų bendruomenę, kuriai priklauso jo per gyvenimą sutikti įmonių vadovai, savininkai. Kai jo fondas investuoja į tavo įmonę, kartu gauni prieigą prie tų žmonių, kurie kartu su tavimi dirba. Mes jau turėjome penkių valandų sesiją su „Goldman Sachs“ buvusiu technologijos direktoriumi, kaip toliau auginti savo verslą.
Tai sakyčiau, kad investuotojai mums atnešė ne pinigų, o patirtį, kuri dabar DI laikais yra labai vertinga ir mums padės augti dar greičiau. O pinigus toliau naudosime produktui kurti. Jau turime beveik 100 žmonių, tai toliau auginsime komandą.
– Ar „Nexos.ai“ jau generuoja pajamas?
Tomas Okmanas: Taip, jau yra keli milijonai.
– Ar jau pasiekėte pelno lūžio tašką (angl. break even point)?
Tomas Okmanas: Ne, kol kas dar ne. Ir kol kas dar ne tas metas taip greitai fokusuotis į pelną, nes mums svarbiausia dabar kuo labiau augti. Bet esant reikalui, mes greitai galėsime pasukti į pelningumą, jei tik reikės.
– Klausiu, nes neseniai teko skaityti „Financial Times“ skaičius, kad 10 DI startuolių, kurie bendrai vertinami 1 trilijonu JAV dolerių, iš tiesų negeneruoja nei vieno dolerio pelno. Vis daugiau pasigirsta diskusijų, ar daugybė prisikūrusių dirbtinio intelekto įmonių nekuria dar vieno burbulo, kaip buvo su „dot com“ burbulu.
Tomas Okmanas: Visų pirma, manau, kad apie DI yra sukurtas informacinis burbulas. Bet tai, kas vyksta, bus arba didesnis nei „dot com“ burbulas, arba tai, kas pakeis viso pasaulio santvarką.
Jei žiūrėsime į istoriją, atsirado internetas, tada atsirado www tinklas, vėliau atsirado mobilusis telefonas, o tada atsirado aplikacijos. Ką matome dabar, tai atsirado DI ir agentai. Bet kas svarbu, kad kartu su visais minėtais pokyčiais, keitėsi ir verslo modelis.
Manau, kad DI ir bus ta naujovė, su kuria keisis apskritai tai, kaip veikia kompanijos, kur bus mokama ne už paslaugą, bet konkretų atliktą darbą: už sukurtą interneto svetainę, už atsilieptą skambutį, už parduotą prekę. Tai, kad pasikeistų verslo modelis, reikia laiko. Bet dėl pasikeitimo dalis įmonių žlugs, o dalis gali stipriai išaugti.
Ar prieš dvejus metus kas nors galėjo pagalvoti, kad iš vaizdo gali būti nuneštas „Google“? Dabar jau atrodo, kad dirbtinis intelektas gali sudrebinti „Google“ pamatus, kalbant apie reklamą, kaip žmonės ieško informacijos.
Taigi ar yra burbulas ar ne, pamatysime. Ar dirbtinio intelekto bendrovių vertės yra didelės? Taip, jos yra. Ar jos nelogiškos? Dar anksti sakyti. Bet informacinis burbulas tikrai yra, nes aš pats kasdien po šimtą kartų girdžiu visur apie dirbtinį intelektą.
Eimantas Sabaliauskas: Jei žiūrėtume į tolimesnę ateitį, tai tikriausiai tas burbulas išsileis. Dabar turime keturis DI lyderius ir yra labai daug mažų startuolių, kurie išnaudoja lyderius, tiesiog juos gražiau padažo, aprengia ir sako, kad tai yra nauja prekė. Galiausiai tie dirbtinio intelekto lyderiai galės patys pateikti tą pačią prekę ir nereikės papildomai už tai mokėti. Tai tikriausiai tas burbulas, kuris yra susikūręs aplink DI, turės išsileisti.
Kas mums yra gerai, kad „Nexos.ai“ yra ne DI startuolis, bet esame DI infrastruktūros dalis, įgalinanti įmones prieiti prie visų modelių. Dabar nėra taip paprasta pradėti dirbti su dideliu DI modeliu, nes tiesiog yra per ilgas laukimo sąrašas, nėra jo naudojimui pagaminta pakankamai vaizdo plokščių. Tai mes ir šitą galvos skausmą galime padėti išspręsti. Tai esu optimistas ir, manau, kad infrastruktūros tiekėjai bus reikalingi ilgiau.
Bet jei žiūrėtume į dar tolimesnę ateitį, tai manau, kad liks tik kelios didžiulės DI įmonės, kurios leis daryti viską: ir pagražinti nuotraukas, ir susigeneruoti filmą su mėgiamo serialo aktoriais.
Tomas Okmanas: Eimantas pateikė tokį labiau vartotojo pavyzdį, bet galiu pasidalinti, kaip mes, „Hostinger“ įmonėje, jau sutaupėme apie 10 mln. eurų per metus. Turime kelis milijonus klientų, hostingas yra svetainės talpinimo, domenų registravimo paslaugos. Anksčiau atrodydavo košmaras, jei sugenda serveris – turi kreiptis į techninį aptarnavimą, tada mūsiškiai žiūri, tvarko, užtrunka apie valandą viską sutvarkyti. Dabar su „Nexos.ai“ mes paleidome pokalbių robotą (angl. chat bot), kuriam klientas parašo, kad kažkas neveikia. Tuomet pokalbių robotas prisijungia prie serverio, pažiūri, kas ten negerai, pažiūri, ar veikia el. paštas, pats robotas identifikuoja problemą ir sutvarko. Mums vien dėl to nereikėjo papildomai pasamdyti 500 žmonių arba dalis darbo nusiėmė nuo jau esamų žmonių, kad jie galėtų atlikti sunkesnes užduotis.
Tai verčių, kurias gali sukurti DI, yra daugybė, bet man keista, kad įmonės neskuba stačia galva integruoti sprendimų. Nors DI dabar itin populiarus ir visur aptariamas, kol kas matau, kad jį labiau išnaudoja galutiniai vartotojai, bet ne verslai. Jau daugelis naudoja DI susirasti atsakymų į klausimus, kelionę pasiplanuoti, bet kažkodėl įmonės dar neintegruoja sprendimų, kai jų žmonės į DI kelia daugybę informacijos, kartais ir konfidencialios.
– Bet gal įmonės dar taip aktyviai nenaudoja, nes neranda jiems tinkančių ar pakankamą efektyvumą žadančių produktų ir vertės?
Tomas Okmanas: Įrankiai dar tik kuriasi. Manau, kad viskas eis į agentus. Pavyzdžiui, įmonės turės teisės agentus, kurie sukuria sutartis, mato klaidas. Bus finansų agentas, žmogiškųjų išteklių agentas, finansų agentas. Jie bus tavo pagalbininkai, asistentai ir kiekviena įmonė turės savo asistentus. Įrankiai dar nėra iki galo ištobulinti, bet tikrai agentai gali sutaupyti darbuotojų darbo valandų.
Eimantas Sabaliauskas: Dar reikėtų pridėti, kad kalbantis su įmonėmis beveik visos sako, kad nori įdarbinti dirbtinį intelektą, bet kai paklausi – kaip, jie sako, kad gal kartu galime sugalvoti. Dažnu atveju kartu su įmonėmis ir galvojame, kaip optimizuoti procesus. Iš to bendradarbiavimo pamatome, kad atsiveria dar didesni darbo laukai. Pavyzdžiui, kalbėdami su elektroninės parduotuvės atstovais pamatome, kad galime padėti generuoti labai gražius ir efektyvius prekių aprašymus, kurie išaugina pardavimus. Bendraudami su skirtingų sektorių įmonėmis mes supratome, kad turime būti ne tik technologijų diegėjais, bet ir technologinių sprendimų siūlytojais bei konsultantais.
Tomas Okmanas: Įmonės taip pat sako, kad visi naudoja DI, bet pasibandymui ir pasižaidimui, bet to, kad jis būtų integruotas į įmonės procesus, – kol kas tik vienetai įmonių.
– Teko girdėti nuomonių, kad jau šiandien didelė dalis įmonių galėtų atsisakyti nemažos dalies darbuotojų, bet bijoma žengti pirmą žingsnį, kad nesugriūtų egzistuojančios darbo rinkos domino. Yra svarstymų ir kad įmonių direktorių (angl. CEO) pozicijos lengviausiai bus pakeistos dirbtinio intelekto. O ir pasaulis nepasiruošęs staiga gyventi su šimtais milijonų nebedirbančių žmonių. Tai kas apskritai laukia darbo rinkos ir verslo pasaulio?
Tomas Okmanas: Pirmiausia, nemanau, kad jau dabar galima atleisti didžiąją dalį darbuotojų, nebent labai besikartojantiems, lengvai automatizuojamiems darbams. Lengvai galima pakeisti tik rankinį darbą, kuris kuria mažai pridėtinės vertės, kuris jau seniai turėjo būti automatizuotas. Kol kas DI kokybė nesiekia tiek, kad būtų galima visiškai pakeisti žmogų.
Manau, kad tiesiog ateityje tapsime produktyvesni ir efektyvesni, bet nemanau, kad reikės daug žmonių atleisti. Mes tiesiog galėsime greičiau dirbti, priimti geresnių sprendimų, turėsime kokybiškesnių įrankių, asmeninius DI asistentus. Visiems reikės tikrai išmokti juos valdyti ir su jais dirbti. Gali būti, kad kaip tik mes greičiau augsime, augs pasaulio ekonomika ir visi gyvensime tik geriau.
Eimantas Sabaliauskas: Aš turiu kiek kitokią nuomonę. Manau, kad tų sukrėtimų bus ir krizių bus gal net ne viena. Ir tikriausiai tai turėtų įvykti per artimiausius dešimt metų.
Europoje turime šiek tiek labiau darbuotojus saugančius įstatymus, tai gal mes mažiau pamatėme, bet Amerikoje jau buvo tų atleidimų bangų ir ne viena. Pasimatė, kad kai kurios bangos buvo perspaustos, kur didelių įmonių krito našumo rezultatai ir jos pradėjo vėl samdyti žmones.
Bet reikia nepamiršti, kad dabartinė DI versija yra blogiausia, kokią turime, ir ji tik gerės. Aš labai nustebsiu, jei po dešimties metų geriausiu įmonės vadovu nebus dirbtinis intelektas. Nes jis turės visą informaciją, žinos visus galimus sprendimus ir galės priimti geriausius, neatsižvelgiant į jo nuotaiką, jis pailsėjęs ar ne. Tiems žmonėms, kurie nelabai domisi, kaip veikia DI, ir kaip jį naudoti, bus labai sunku ir jie atsidurs labai keblioje situacijoje. Gali būti ir protestų, ir gali būti įvestos universalios bazinės pajamos (angl. universal basic income). Pinigus žmonės gaus ne todėl, jog nenori dirbti, o todėl, kad neturi įgūdžių tai daryti. Manau, kad tikrai saugūs iki to laiko, kol ištobulės robotai, bus tie darbuotojai, kaip terapijos, jogos specialistai, kirpėjai, santechnikai.
Tomas Okmanas: Aš nemanau, kad geriausias įmonės vadovas bus DI, nes būtent dėl to, kad žmogus gali būti neišsimiegojęs, piktas, dėl asmeninių savybių, ir sukuriamos didelės kompanijos. Kūrybiškumas vis vien išliks svarbiausias.
– Konkurencinėje aplinkoje gali laimėti savo kūrybiškumu, efektyvumu, greičiu. Jei įmonės bus statomos ant DI pajėgumų, kurie suteikia beribį greitį ir efektyvumą. Begalinė pasiūla gali privesti prie nulinės vertės. Kaip atrodys ateities verslas? Kuo galėsime konkuruoti tuomet versle?
Eimantas Sabaliauskas: Jei tikėtume blogaisiais scenarijais, tai tikriausiai dar labiau stiprės didelės organizacijos, liks ribotas jų skaičius. Galbūt iš „Fortune 500“ liks tik „Fortune 50“ įmonių, kurios galiausiai viską susigriebs. Nenoriu, kad taip būtų, bet tai yra realus scenarijus. Nes dabar tam skiriami resursai yra mums nesuvokiami. Į DI infrastruktūrą kitais metais planuojama investuoti tiek, kiek per visą rizikos kapitalo fondų istoriją nebuvo investuota į rizikingus verslus per metus. Kinija taip pat tą daro. Tai yra rizika, kad Europoje mes būsime tiesiog labai graži vieta turistams aplankyti. Gal tapime dirbtinio intelekto „neskraidymo zona“, kur nediegsime DI ir taip bandysime apsisaugoti nuo to.
Tomas Okmanas: Manau, kad šioje srityje prognozuoti neapsimoka. Viskas vyksta taip greitai ir kiekviena diena yra kaip naujiena. Jau prieš metus laiko atrodė, kad viskas čia greitai pasikeis, nes dirbtinio intelekto vystymasis vyksta eksponentiškai, bet dabar paskutinius 3–4 mėnesius jau nematome to eksponentinio progreso. Žiūrėsime, kaip bus. Kapitalo į dirbtinio intelekto sferą metama labai daug.
Verslo modelio pagrindas šioje srityje tikrai yra. Kol kas gal daugiau privalumų mato vartotojai. Tai žiūrėsime, kaip bus toliau. Bet manau, kad tos kompanijos, kurios neįsidiegs DI, taps daug mažiau konkurencingos.
– Tomai, esate savo socialinių tinkluose pastebėjęs, kad 2008 m. aštuonios Europos įmonės buvo tarp pasaulio didžiausių įmonių TOP25. 2025 m. sąraše nebematome nei vienos europietiškos įmonės. Kas vyksta su Europa?
Tomas Okmanas: Europa yra visiškai užmigusi. Ir arba ji atsibus arba visiškai pralaimės.
JAV pensijų fondai į vietinius stratuolius investuoja 170 mlrd. JAV dolerių, Europos – vos 25 mlrd. Pensijų fondai veda pinigus į rizikos kapitalo fondus JAV, nes žino, kad jei nori rizikos, reikia investuoti į Ameriką.
Mes Europoje visiškai nenorime rizikos, veikiame kaip atskiros rinkos, vietoj to, kad visi turėtume vieną darbo sutarčių sistemą, vieną teisinį reguliavimą. Dabar jei esi Europos startuolis, norintis veikti kitoje Europos Sąjungos šalyje, vėl turi eiti per kiekvieną reguliatorių, prašyti leidimų.
Be to, jei subankrutuoji – pagal Europos kultūrą tave iškart laiko nevykėliu, kai Amerikoje tai įvyksta – tave vadina patyrusiu antrepreneriu. Mums patiems yra buvę, kur, pavyzdžiui, susiskambini su žmonėmis Londone ir jie sako, kad tai neįmanoma, o amerikiečiai sako – be problemų.
Kol Amerikoje „Meta“ stato Manhatano dydžio duomenų centrus, mes šiemet kamštuką priklijavome prie plastikinio butelio.
Eimantas Sabaliauskas: Europa yra soti jau labai ilgą laiką ir tai jaučiasi bendraujant su partneriais iš Vakarų. Didelėse Europos rinkose nebėra labai didelių startuolių, nes jiems užtenka vidinės rinkos. Jie užsitikrina neblogą atlyginimą ir jie nejaučia alkio eiti į Ameriką, Australiją ar Aziją. Kadangi mes esame iš mažos rinkos, tai lietuviški startuoliai bando iškart eiti į globalią rinką. Tikiuosi, kad tą alkį, kaip lietuviai, išlaikysime ilgiau. Jaučiame, kad mes dar turime pasivyti, atsigriebti už 50 prarastų metų, kuriuos iš mūsų atėmė.
Tomas Okmanas: Pažiūrėkime ir kaip vyksta valdžios bendravimas su verslu. Baltuosiuose rūmuose susitinka vakarienės visų technologijų kompanijų vadovai su JAV Prezidentu. Kada paskutinį kartą matėte, kad Europos Sąjungos vadovai suorganizuotų susitikimą su technologinių kompanijų vadovais? Mano žiniomis, buvo iniciatyva iš JAV valdžios susėsti JAV technologijų kompanijų atstovams su Europos verslais ir ES atstovais, bet Europa atsisakė, nes neva negali būti taip arti verslų.
– Kodėl jūs ir toliau kuriate verslus, kaip ir „Nexos.ai“, Lietuvoje?
Tomas Okmanas: Mes esame Lietuvos patriotai ir čia yra mūsų namai. Mums šimtą kartų siūlė išsikraustyti iš Lietuvos ir turėti geresnes sąlygas Amerikoje. Mums siūlė persikelti į kitas Europos šalis, kad palankesni mokesčiai būtų. Mes to nedarome, nes čia mūsų namai ir turime čia būti.
Nesakyčiau, kad Lietuvoje yra blogai. Čia valdžia klausosi verslo, išgirsta. Jei daro kokius pakeitimus, pasišneka.
Mūsų 99 proc. pajamų yra paslaugų eksportas, mes į Lietuvą atvedame pinigus, čia susimokame mokesčius. Mes tą ir toliau darysime ir neketiname kažko keisti. Lietuvoje yra tikrai daugybė talentingų žmonių, kurie daro didžiulius darbus, tiesiog tyliai. Yra daugybė sėkmingų įmonių, kurie dirba itin pelningai, o už jų slepiasi kuklūs, talentingi, sunkiai dirbantys žmonės.
– Ar nėra, kad ir Lietuvoje mes pakankamai jau užaugome ir pas mus jau tas alkis nebėra toks, koks buvo, kai tik atgavome nepriklausomybę?
Eimantas Sabaliauskas: Manau, kad tas alkis yra įskiepytas iš vaikystės ir iš šeimos atėjęs. Vis vien mūsų kartos startuolių kūrėjai panašiu metu pradėjo verslus. Matau, kad jaunoji karta, kuri tik pradeda kurti startuolius, vis dar turi tą patį alkį ir dar jaučia tą patį poreikį įrodyti pasauliui, kad mes galime kurti geresnį produktą. Mes vis dar turime pakankamai to vidinės energijos kurti ir dirbti.
– Pradėjome pokalbį nuo „Nexos.ai“, tai ir užbaikime. Kokie įmonės trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai?
Tomas Okmanas: Taip greitai besikeičiančiam pasaulyje neįmanoma planuoti dešimtmečiais. Mes nei viename savo versle to niekada nesugebėjome daryti. Net penkmečiui. Dabar kai kuriems verslams išaugus į labai didelius galime matyti trejų metų horizontą, bet daugiau ten irgi yra neprognozuojamų dalykų. Todėl gyvename kiekviena diena ir žiūrime ketvirtis nuo ketvirčio ar metai nuo metų.
Tikslas ir toliau kurti produktą, investuoti visus pinigus į produktą tam, kad įmonėms parodyti tikrąją vertę ir pereiti į verslo modelį, kur galėtume parduoti galutinę vertę, kurią jos gaus, o ne pažadą.
Eimantas Sabaliauskas: Skaičiais jokiais nepasidalinsiu, bet mums „Nexos.ai“ yra geriausias įrankis nesustoti, dalyvauti DI progrese ir matyti jį iš vidaus. Matyti, kur juda visas pasaulis, ir būti ant bangos krašto, o ne kažkur atsilikus. Manau, kad tai yra mums ne tik dar vienas verslas, bet ir bilietas į pirmas eiles, žiūrint į dirbtinio intelekto spektaklį.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 