Dvejonės dėl kokybės vis dar gana dažnos
Pasak Ievos, visuomenėje vis dar gyvas įsitikinimas, kad kursai – tai tiesiog būdas „įsisavinti pinigus“. „Taip, valstybės finansavimas itin svarbus ir reikšmingas. Jo dėka gerinamas pats mokymosi procesas – dėstytojai, turinys, rinkoje paklausūs įgūdžiai. Samdome išimtinai tik praktikus: IT vadovus, programuotojus, dizainerius, kurie savo patirtį perduoda tiesiai studentams. Tačiau mokymai pasiekiami tikrai ne vien institucijų pagalba. Daug žmonių patys dengia mokymosi išlaidas arba suranda sutarimą su darbdaviu. “, – sako I. Dudutienė.
Baltijos technologijų institute dėsto žmonės, kurie šiuo metu dirba „IBM“, „FLO“, „Danske Bank“, „Devbridge“ ir kitose tarptautinėse įmonėse. Jie atneša į auditoriją realius projektus, patirtis, darbo metodikas ir rinkos vidinę kultūrą.
„BIT suteikia unikalią galimybę – kelis mėnesius mokytis iš tokių žmonių, kokius dažniausiai sutinki tik kaip klientas ar kolega. Tai šansas užmegzti kontaktus, pasisemti žinių tiesiai iš tų, kurie sukasi tame pasaulyje“, – priduria pašnekovė.
Skaičiai kalba patys už save
Viešai prieinami duomenys leidžia matyti, kiek žmonių po mokymų įsidarbina, kaip keičiasi jų atlyginimai po pusmečio ar metų bei kokį poveikį tai turi regionams. Tai skaidrus būdas stebėti, kaip investicijos į mokymąsi atsiperka skaičiais, o ne pažadais.
„Labai svarbu, kad žmonės pagaliau gali remtis oficialiais duomenimis, o ne nuogirdomis. Matosi ne tik, kiek baigusiųjų įsidarbina, bet ir kaip kinta jų vidutinės pajamos. Tai rodo, kad technologijų mokymai nėra išlaidos – tai realus poveikis žmogui ir regionui“, – sako Ieva.
Anot jos, technologijų specialybės turi ypatingą reikšmę regionams, nes leidžia dirbti nuotoliu. „Kai žmogus iš Šilalės, Kupiškio ar Mažeikių baigia IT ar automatizacijos mokymus, jis gali likti savo mieste ir dirbti tarptautinei įmonei. Pajamos lieka regione, o galimybės – smarkiai prasiplečia. Tokie žmonės keičia vietos ekonomiką labiau, nei bet kuri kita parama.“
Individuali veikla – proceso dalis, ne nesėkmė
Dar vienas mitas kalbant apie persikvalifikavimą – kad individuali veikla yra nesėkmės ženklas. Iš tiesų, šiuolaikinėje darbo rinkoje tai dažnai yra pirmasis žingsnis į naują karjeros etapą. Žmonės, baigę mokymus, pradeda nuo mažų projektų, konsultacijų ar kūrybinių darbų, kol susiformuoja stabilus klientų ratas, patirtis ir pasitikėjimas savimi. Tada natūraliai pereinama prie darbo pagal sutartį arba įkuriamas savo verslas.
„Mūsų duomenys rodo, kad įsidarbinusių ir atsidariusių individualią veiklą žmonių santykis praktiškai 50/50. Abiem atvejais tai yra karjeros kelias, o ne stagnacija“, – aiškina direktorės pavaduotoja.
Tokį modelį ypač renkasi žmonės, keičiantys sritį – pavyzdžiui, po dizaino, programavimo ar e-komercijos mokymų nori išbandyti jėgas laisvai samdomų specialistų rinkoje. „Individuali veikla leidžia pradėti pamažu – imtis projektų vakarais ar savaitgaliais, išbandyti, ar patinka nauja sritis. Vėliau, kai žmogus jaučiasi tvirtai, jis pereina prie darbo pagal sutartį arba įkuria mažąją bendriją. Tai natūralus, lankstus profesinio augimo kelias.“
Kokybė svarbiau nei greitis
Kalbant apie mokymų trukmę, BIT atstovė pabrėžia, kad kokybė visada svarbesnė už greitį. Instituto programos skirtingos – nuo trumpesnių, 8 savaičių kursų, skirtų konkretaus įrankio ar technologijos įvaldymui, iki daugiau nei pusmečio trukmės formaliųjų programų, suteikiančių naujas kvalifikacijas ar kompetencijas. Tačiau visų jų esmė ta pati – žmogus turi išeiti ne su teoriniais pažymiais, o su realia galimybe dirbti.
„Mes jaučiame atsakomybę prieš žmogų, kuris ateina pas mus mokytis, ir įmones, kurios samdo darbuotojus baigusius mūsų kursus. Neužtenka atkalbėti teorijos – mūsų tikslas, kad žmogus iš tiesų galėtų įsidarbinti ar pradėti veiklą naujoje srityje. Todėl didžioji laiko dalis skiriama praktikai, portfolio kūrimui, darbui su priskirtu mentoriumi“, – pasakoja Ieva.
BIT komanda vadovaujasi viena aiškia filosofija – ne lengviau, o geriau. „Nesiekiame sukurti trumpų, greitų kursų, kurie patrauklūs skaičiumi savaičių, bet neduoda rezultatų. Mums svarbiausia, kad žmogus po mokymų galėtų tvirtai pasakyti: aš moku, aš galiu, aš pasiruošęs dirbti.“
Amžius – ne kliūtis, o privalumas
Amžius, pasak Ievos, niekada neturėtų būti priežastis stabdyti mokymąsi. Šiuolaikinėje visuomenėje mokytis visą gyvenimą tampa būtinybe – tai ne tik būdas išlikti konkurencingam darbo rinkoje, bet ir prevencinė priemonė prieš kognityvinių gebėjimų silpnėjimą. „Mokymasis visą gyvenimą šiandien yra privalomas. Visuomenė keičiasi taip greitai, kad sustojęs žmogus iš tiesų pradeda atsilikti – ir profesiškai, ir socialiai“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, BIT mokymų grupėse visada susiburia labai įvairaus amžiaus žmonės – nuo dvidešimtmečių, kurie tik pradeda karjerą, iki penkiasdešimtmečių, nusprendusių pagaliau išbandyti tai, apie ką svajojo seniai. „Toks amžiaus margumas yra didžiulė vertė. Jaunesni įneša energijos, o vyresni – stabilumo, kantrybės ir gyvenimo patirties. Vieni kitus motyvuoja, palaiko, stumia pirmyn.“, – sako BIT atstovė.
Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje po truputį auga vyresnių žmonių mokymosi kultūra. „Prieš kelerius metus vyresnių nei 45 metų studentų grupėse būdavo vienas kitas, dabar – jau trečdalis. Tai labai džiugina, nes reiškia, kad žmonės pradeda suprasti: amžius nėra riba, o mokytis galima ir verta bet kada.“
Svarbiausia – noras mokytis
Baimė, kad neturint IT pagrindų mokytis bus per sunku, – dar vienas stereotipas, kurį paneigia praktika. „Nuo nulio mokyti neįmanoma, reikia mokėti bent jau įjungti kompiuterį, naudotis naršykle ar el. paštu. Bet absoliuti dauguma žmonių šiuos įgūdžius jau turi, tik save nuvertina. Kai pradeda mokytis, labai greitai pamato, kad geba daugiau, nei manė“, – sako Ieva.
Kaip ir amžiumi, taip ir žiniomis BIT grupės labai įvairios. Vienoje auditorijoje gali susitikti robotikos specialistas, siekiantis pagilinti žinias robotinių rankų programavimo srityje, ir žmogus, visą gyvenimą dirbęs logistikos ar klientų aptarnavimo sektoriuje. „Tai pasiteisinęs metodas, nes toks mišrumas skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi.“
Pašnekovės teigimu, svarbiausias sėkmės faktorius visais atvejais yra vienas – noras mokytis. „Mes galime suteikti įrankius, dėstytojus, struktūrą, bet motyvaciją turi atsinešti pats žmogus. Kai yra noras, viskas įmanoma – žinios susideda, o baimė išsisklaido jau po pirmų kelių savaičių.“
Finansavimo galimybės – įvairios
BIT siūlo kelis mokėjimo būdus, kad mokytis galėtų kiekvienas: galima bandyti gauti Užimtumo tarnybos finansavimą, tačiau vis dažniau sutinkame darbdavių iniciatyvas padengti darbuotojo mokymosi išlaidas. Žinoma galima ir pačiam mokėti visą sumą iš karto arba pasinaudoti galimybe išskaidyti mokėjimus iki 12 mėnesių. Tai leidžia planuoti išlaidas lanksčiai ir pradėti mokytis tada, kai tam esi pasiruošęs.
„Svarbiausia – nelaukti idealių aplinkybių. Galimybių yra daug: tiek valstybės, tiek darbdavių, tiek individualių. Mes visada padedame žmogui išsirinkti jam tinkamiausią variantą“, – sako Ieva Dudutienė.
Mokymai – tai ne tik nauji įgūdžiai, bet ir žmonės. BIT studentai sako, kad didžiausia vertė čia slypi ne tik programose, bet ir bendruomenėje, kurią sutinka pakeliui. „Žmonės randa mentorius, kurie padeda ir po kursų, gauna darbo pasiūlymus, pasidalija vieni su kitais klientais. Tokių ryšių neperduosi ir neįrašysi į diplomą“, – apibendrina Ieva Dudutienė.