1 nuotr.
Konservatoriai, suabejoję dabartinės vyriausybės teisėtumu, gavo tokį pat smūgį atgal – Orintos Leiputės (dešinėje) vadovaujama frakcija tokį pat „neteisėtumą“ įžvelgė ir buvusioje Ingridos Šimonytės vyriausybėje. Redakcijos archyvo koliažas
Bet kažkam vis vien prireikė dramų. Nuo karščio, matyt, šiek tiek pasilpę seimūnai pradėjo cirką „Atsuk laikrodį”.
Aiškinasi net dviejų mūsų valstybės vyriausybių – 18-osios ir 21-osios teisėtumą.
Tai reiškia, jog Lietuvos valstybės įstatymų leidėjas pats įtaria, jog du mūsų ministrų kabinetai istoriškai ir teisiškai brokuoti? Taip, kaip sugalvojo mūsiškis Seimas, turbūt nesugalvotų net Kremlius.
Liūdnasis klounas Pjeras (konservatorių ir liberalų frakcijos) kreipiasi į Konstitucinį Teismą, nes Mindaugo Sinkevičiaus 21-osios vyriausybės programos projektas buvo užregistruotas liepos 3 dieną, o pati 21-oji vyriausybė Gitano Nausėdos dekretu buvo patvirtinta liepos 6-ąją. Tad vežimas stovėjo pastatytas priešais arklį apie 72 valandas.
Na, ir kas? Sugriuvo ministerijos? Kilo maištas? Valstybės perversmas? Ar tikras bėris tikrame cirke drumstų konstitucines arklių dvasias dėl tokio nieko?
Linksmasis klounas Arlekinas (socialdemokratų frakcija) savo ruožtu kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Nes Ingridos Šimonytės vadovaujamos 18-osios vyriausybės programos priėmimo procedūra 2020-aisiais metais pradėta 1 val. ir 49 min. anksčiau nei teisiškai įsigaliojo 18-osios vyriausybės sudėtis.
Na, ir kas? Juk cirkas. Gal šiek tiek ir užtruko, kol fokusininkas ištraukė kiekvieną ministrą iš savo cilindro. Ir sustatė ant grindų beveik nesuglamžytus.
Žiūrovai dėl to nesiskundė, buvę ministrai – taip pat. Tai ko dabar kūkčioti, prarasto laiko beieškant? Juk vis vien šešiais metais neatjaunės.
Aiman, o kaip dabar elgtis atostogų išeinantiems M.Sinkevičiaus ministrams? Tikri jie ar jau nelabai?
Gal ir valstybės nebuvo?
Remiantis šio politinio cirko logika, I.Šimonytės vyriausybė 4 metus ir 1 dieną dirbo neteisėtai. O M.Sinkevičiaus vyriausybė – irgi su teisėtumo klaustuku. Tad ką dabar daryti? Atšaukti tuometinius potvarkius, mokesčius, pareigybinius paskyrimus ir t.t.?
Gyvename laikais, kai vis sunkiau atskirti variantą vyrą nuo varianto moters ir trečiojo, jau miglotesnio varianto. O dabar lietuviams dar teks atskirti, kuris vyriausybės variantas yra tikras, o kuris miglotas. Ar protingosios Seimo galvos bent supranta, ką kalba? Nesuvokia, kad partiniai interesai jau tampa svarbesni už valstybę. Nesuvokia, jog savo cirkais ją apjuokia ir džiugina priešus?
Taip galima išvartyti, kad mūsų valstybė tam tikrais 1 val. 49 min., 72 valandų, trijų savaičių, 4-erių metų tarpsniais funkcionavo su ministrais apsišaukėliais. Neturėjo legalios vyriausybės. Funkcionavo kažkaip savaime, nes piliečiai nebuvo įspėti, jog šalies vyriausybės – nelabai tikros. O gal tuo metu ir valstybės nebuvo? Kažkas kitas vietoje jos funkcionavo? Gal „fašistinis” Arūno Dulkio režimas su „laisviečių” „klika”?
Dauguma socialdemokratų, konservatorių ir liberalų dirba Seime ne pirmą kadenciją. Tai ką Orinta Leiputė, Algirdas Sysas ar jų politiniai oponentai kritikavo 4 metus, jei visi to laikotarpio ministrai buvo kaip firminių rankinių falsifikatai.
Kodėl sveikatos apsaugos ministru pravardžiavo A.Dulkį, jei jis buvo netikras? Iki tikrumo trūko 1 val. ir 49 min. Negi tik dabar pastebėjo? Kartais atrodo, jog parlamentarai patys abejoja, kad turime savo valstybę. Todėl vis bėga į Konstitucinį Teismą pasitikslinti.
Amžini knysliukai
Kaip atrodome šią vasarą iš šalies? Ogi karikatūriškai. Mažytė, žalia, jauki valstybė. Graži kaip paveiksliukas, bet pasipūtusi ir nesaugi. Trečdalis piliečių savaitgaliais išsidėstę pajūryje ant smėlio. Trečdalis ant smėlio neišsidėstę ir keikia Landsbergį. Dar vienas trečdalis neturi pinigų.
Pasienyje skaroti, barzdoti nelegalai knisa, rausia tunelius. Visai netoliese sproginėja dronai. Valstybėje vietoj išminčių parlamento veikia smulkių interesų turgelis. Nuolat knisa, rausia tunelius po konkurentų prekystaliais. Gal ką išknis. Pavyzdžiui, plagiatą.
Nors filosofiškai galvojant, mes visi esame plagiatoriai. Plagijuojame ne kažkokias daktarines disertacijas, bet kitų žmonių, įskaitant ir mirusių, gyvenimus, dramas, istorijas, madas, posakius, melodijas, gyvenimo būdus ir t.t.
Visuose žmonijos turgeliuose iš esmės visi prekiauja tomis pačiomis banaliomis prekėmis. Jokios egzotikos nėra. Vis ta pati „vertybinė” smulkmė. Pasiruošusi kandžiotis.
Kartais atrodo, kad mūsų valstybės gyvybingumą užtikrina ne politikai, bet eiliniai piliečiai. Dirbantys, mokantys mokesčius, tikintys savo valstybe ir taip neleidžiantys jai išsiardyti į politinių intrigų suplėšytus gabalus.
Kai viena partija įsikandusi į valstybės rūbelio dešinę rankovę, kita – į kairę, kažkuri taip griebia už apykaklės, kad atrodo, jog prismaugs. Ir visos partijos vienodai pageidautų valstybės kišenės.
Kai darželinukai susipeša, vienas būtinai skundžiasi, kad „ne aš, o jisai pirmas pradėjo”. Tad kas pirmas pradėjo kabinėtis, skųsti, tirti, rengti mitingus? Ogi kaip visada, liberalai su konservatoriais. Kai pralaimi rinkimus. Pajuto „kraujo skonį”, kai išsaugojo Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, nuvertė Gintautą Palucką ir įsibėgėję jau negali sustoti. Kaip nuo kalno dundanti banda. Jei stabtelėsi, saviškiai sutryps.
Dabar knaisiosis M.Sinkevičiaus daktarinėje disertacijoje. Šiaip sau. Kad moraliai terorizuotų.