Biudžeto projekte numatyta skolintis 10,4 mlrd. eurų, o valstybės skola iki 2028 m. gali pasiekti 50 mlrd. eurų, arba per 33 tūkst. eurų vienam dirbančiam žmogui. „Vien palūkanoms kitąmet teks daugiau nei 1 mlrd. eurų – tiek, kiek Lietuva kartu skiria policijai, teismams, ugniagesiams ir bausmių vykdymo sistemai kartu sudėjus“, – sako LLRI ekspertas Ernestas Einoris.

Ingos Ruginienės Vyriausybės Seimui pristatytame biudžete gynybai planuojama skirti 4,9 mlrd. eurų, tai yra 2,3 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Tačiau kartu didėja ir įsipareigojimai – biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc., o valstybės finansai vis labiau remsis skola.

LLRI ekspertas atkreipia dėmesį, kad nors Vyriausybė deklaruoja taupymą, ministerijų siūlomos priemonės leis sutaupyti tik 102,4 mln. eurų – tai labiau simbolinis gestas nei realus pokytis. „Norint tvariai finansuoti gynybą, būtina peržiūrėti valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijas, optimizuoti viešųjų paslaugų tinklą bei optimizuoti augantį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių“, – akcentavo E. Einoris.

Biudžete taip pat numatytas socialinių išmokų indeksavimo keitimas – jas siūloma sieti ne tik su kainų, bet ir su darbo užmokesčio augimu. Kadangi atlyginimai šiuo metu auga daug sparčiau nei kainos, kitąmet išmokos vietoje 1 proc. didės 5–6 proc.

„Mūsų vertinimu, tai padidins biudžeto išlaidas ir dar labiau silpnins paskatas dirbti, ypač kai nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,1 proc., o vadinamasis „nedarbo spąstų“ rodiklis – didžiausias ES“, – kalbėjo LLRI ekspertas.

Be to, jau antrus metus iš eilės įšaldytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus GPM tarifas išaugs nuo 3,8 iki 8 proc., dar labiau mažindamas paskatas įsidarbinti.

„Biudžeto kryptis rodo norą vienu metu finansuoti viską – gynybą, socialines išmokas ir augantį valstybės aparatą. Visgi – visos sritys prioritetu būti negali“, – teigė E. Einoris. Pasak instituto, Vyriausybė siekia spręsti dabartinius poreikius, tačiau nekuria tvaraus pagrindo ateičiai – skolintais pinigais didindama vartojimą šiandien, ji mažina būsimų kartų galimybes.