SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ per šių metų pirmąjį pusmetį pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų už 8 mln. eurų, arba 8,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Kaip pranešė bendrovė, pirmą metų pusmetį ji fiksavo 470 tūkst. eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbusi 144 tūkst. eurų grynojo pelno.

Pasak „Utenos trikotažo“ generalinės direktorės Nomedos Kaučikienės, antrasis metų ketvirtis sektoriuje būna lėtesnis.

„Antras ketvirtis mūsų sektoriuje tradiciškai būna lėtesnis – sezono pikas dar tik laukia. Šiemet prie įprasto sezoniškumo prisidėjo ir didesnis neapibrėžtumas tarptautinėse rinkose. Klientai atsargiau planuoja užsakymus, o geopolitinė įtampa ir energijos kainų svyravimai išlieka reikšmingais verslo aplinkos veiksniais“, – pranešime cituojama ji.

Bendrovės teigimu, lyginant su praėjusiais metais, „Utenos trikotažo“ finansinius rodiklius veikė pasikeitusi grupės sudėtis. 2025 m. rudenį dukterinei siuvimo bendrovei „Šatrija“ buvo iškelta bankroto byla, o metų pabaigoje – parduotas Ukrainoje veikusios „Mrijos“ kontrolinis akcijų paketas.

Vertinant tik „Utenos trikotažo“ bendrovės rezultatus, pardavimų apimtys išliko artimos praėjusių metų lygiui, o pagrindinėse eksporto rinkose pardavimai augo – DACH regione (Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje) jie didėjo 17,9 proc., o Skandinavijoje – 48,9 proc.

„Šio pusmečio rezultatą lėmė dvi konkrečios priežastys – pernai buvusios vienkartinės pajamos iš turto pardavimo šiemet nepasikartojo, o dalį lėšų sąmoningai nukreipėme į pardavimų plėtrą ir prekių ženklo „Utenos“ vystymą“, – sako N. Kaučikienė.

Tuo metu nuosavo prekių ženklo „Utenos“ pardavimai per pirmąjį pusmetį išaugo 26,6 proc., o atskirai per antrąjį ketvirtį jie šoktelėjo 37,7 proc. Įmonės teigimu, augimą lėmė sustiprintas dėmesys prekių ženklo vystymui – pradėtas asortimento atnaujinimas, aktyvesnė rinkodara ir įsitvirtinusi tradicija bendradarbiauti su žinomais Lietuvos dizaineriais bei kūrėjais.

Kaip skelbia bendrovė, Europos tekstilės ir aprangos sektorių veikia lėtėjantis ekonomikos augimas pagrindinėse Europos valstybėse, išliekanti konkurencija iš Azijos, žaliavų bei energijos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa. Tokiomis sąlygomis daugelis užsakovų atsargiau planuoja gamybos apimtis ir atsargas.