36 sekundžių trukmės įraše matyti du juodai apsirengę vyrai – vienas su ryškiai geltona apsaugine liemene, kitas su motociklininko šalmu – lėtai leidžiasi nuo Apolono galerijos lango, kur praėjusio sekmadienio rytą buvo įvykdyta įžūli vagystė.
„Jie išvažiuoja“, – girdėti vyriškas balsas fone, o netrukus kitas balsas sušunka – „Velnias, štai ir policija.“ Po akimirkos abu vyrai sėda ant motorolerių ir dingsta Senos krantinėje.
Pagal „The Guardian“ duomenis, keturių žmonių grupuotės nariai veikė pagal aiškų planą: du jų, apie 9.30 val. ryto – netrukus po muziejaus atidarymo – pateko į galeriją, išdaužę, kaip manoma, neapsaugotą langą, ir diskiniu pjūklu atidarė dvi vitrinas, kuriose buvo eksponuojamos Prancūzijos karūnos brangenybės.
Per mažiau nei keturias minutes jie išsinešė aštuonis juvelyrinius dirbinius, tarp jų – smaragdų ir deimantų vėrinį, kurį Napoleonas I buvo padovanojęs savo antrajai žmonai Marijai Luizai, ir imperatorienės Eugenijos diademą, priklausiusią Napoleono III žmonai.
Luvro muziejaus nuotr. /Karalienės Marijos Amalijos ir karalienės Hortensijos papuošalų komplekto diadema
Prancūzijos žiniasklaida skaičiuoja, kad visa operacija truko mažiau nei septynias minutes. Pasak šalies vidaus reikalų ministro Laurento Nuñezo, tyrime šiuo metu dalyvauja daugiau nei šimtas pareigūnų, tačiau vagys tebėra laisvėje, o pavogti daiktai – nesurasti.
Trečiadienį, atsakydama į senatoriams pateiktus klausimus, Luvro direktorė Laurence des Cars pripažino „skaudų saugumo sistemos žlugimą“. Ji atvirai įvardijo, kad muziejaus išorinių sienų stebėjimo kamerų aprėptis buvo „labai nepakankama“.
Šis incidentas tapo vienu rimčiausių išbandymų muziejui per pastaruosius dešimtmečius. Jis ne tik atskleidė profesionaliai suplanuotos vagystės mastą, bet ir išryškino sudėtingą pusiausvyrą tarp atviro muziejaus prieinamumo visuomenei ir būtinybės užtikrinti saugumą tokiame pasaulinio masto paveldo objekte.