Mercedes Benz CLA
Foto: Mercedes

Dešimtmečius Kinijos rinka buvo pagrindinė Vokietijos automobilių gamintojų sėkmės ir milžiniško pelno variklis. Tačiau dabar situacija apsivertė – Kinija tapo didžiausia šios pramonės rizika ir galvosūkiu.

Technologinis atsilikimas ir krizė Kinijoje

Nors ilgą laiką vokiečių milžinės („Volkswagen“, „BMW“, „Mercedes-Benz“) naudojo pelningą prieigą prie Kinijos rinkos mainais į privalomas bendras įmones su vietos partneriais, situacija pasikeitė po pandemijos. Kinijos gamintojai sparčiai perėmė elektromobilių technologijas, aplenkė konkurentus iš Vokietijos ir pasiūlė geriau techniškai sukomplektuotas transporto priemones už mažesnę kainą, aprašo situaciją „Politico“ leidinys.

Maža to, pati Kinijos automobilių rinka – didžiausia pasaulyje – šiais metais susitraukė penktadaliu, sukeldama aršią vietos ir užsienio gamintojų kovą dėl išlikimo. Pasak „Gartner“ analitiko Pedro Pacheco, vokiečiai Kinijos rinkoje pralaimi dideliu mastu ir ten atsigauti nebegali.

Smūgis Vokietijos gamykloms ir darbo vietoms

Krizės pasekmės tiesiogiai atsispindi Vokietijos gamyklose:

  • „BMW“ paskelbė iki 2027 metų pabaigos Vokietijoje panaikinanti 8 000 darbo vietų, o išeitinės išmokos darbuotojams bus pradėtos mokėti jau spalio mėnesį.
  • „Mercedes-Benz“ siekia, kad darbuotojai pailgintų darbo savaitę nuo 35 iki 40 valandų – už tokį patį darbo užmokestį.
  • „Volkswagen“ derybose su profesinėmis sąjungomis sprendžia klausimą dėl 100 000 darbo vietų sumažinimo ir gamyklų uždarymo.

„Volkswagen Group“ generalinis direktorius Oliveris Blume’as investuotojams pripažino, kad tokios sunkios aplinkos bendrovė dar nėra mačiusi, o ateityje rizikos tik didės.

Grėsmė Vokietijos ekonomikai ir politinė pusė

Automobilių sektoriaus bėdos silpnina Vokietijos ekonomiką ir kelia galvosūkį kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) trapiai koalicijai. Šia padėtimi aktyviai naudojasi ir stiprina pozicijas dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Partijos lyderė Alice Weidel teigia, kad šimtų tūkstančių darbo vietų naikinimas liudija greitėjantį deindustrializacijos procesą šalyje.

Frydrichas Mercas su koalicija pirmąjį rinkėjų nuosprendį dėl šių pokyčių išvys rudenį vyksiančiuose žemių rinkimuose AfD tvirtovėse – Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Pomeranijoje.

Kinijos automobilių antplūdis Europoje

Susidūrę su pertekliniu pajėgumu namų rinkoje, kinų gamintojai rekordiniais kiekiais eksportuoja automobilius į Europą. Remiantis automobilių lobistų grupės ACEA duomenimis, kiniškų automobilių pardavimai ES pirmąjį šių metų pusmetį pašoko 63 procentais (nuo 338 000 tūkst. 2025 m., iki beveik 549 000 tūkst. 2026 m.) ir sudaro jau beveik 10 procentų visų naujų automobilių rinkos.

Pigūs ir technologiškai pranašesni modeliai kenkia net ir tiems gamintojams, kurie neturi gamyklų ar verslo Kinijoje. Pavyzdžiui, „Renault“ priklausantis pigių automobilių prekės ženklas „Dacia“ pirmąjį 2026 metų pusmetį patyrė 8 procentų pardavimų kritimą.

Nors Europos Komisija pritaikė muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, – išlieka spragų – pavyzdžiui, muitai netaikomi įkraunamiems hibridams. Reaguodamos į pokyčius, kai kurios Europos kompanijos renkasi partnerystę: „Stellantis“ bendradarbiauja su kinų „Leapmotor“, o „Volkswagen“ svarsto galimybę Europoje pradėti gaminti tam tikrus Kinijai kurtus modelius.

Išeities paieškos: besivystančios rinkos ir gynyba

Ieškodami naujų augimo variklių, Vokietijos automobilių gamintojai žvalgosi į Šiaurės Ameriką, Indiją bei pasaulinius pietus, tačiau ten taip pat jau dominuoja Kinijos prekių ženklai.

Kita alternatyva – bandymas pasipelnyti iš augančių gynybos biudžetų pasitelkiant masinės gamybos patirtį.

„Volkswagen“ jau derasi su viena gynybos kompanija ir sprendimą priimti planuoja dar šiais metais.

Vis tik ekspertai įspėja apie galimą Pekino atsaką ir riziką nukentėti nuo Kinijos įvestų eksporto apribojimų technologijų ir gynybos sektoriuose.