„Litgrid“: elektros kaina per savaitę sumažėjo beveik perpus

Bendrovės duomenimis, liepos 27–rugpjūčio 2 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 75 iki 39 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 25 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 49 proc. ir pasiekė žemiausią savaitinį lygį nuo balandžio 20–26 d. Nors karščio banga daugelyje Europos rinkų lėmė elektros kainas, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinė savaitės elektros kaina siekė 117 eurų už MWh, Baltijos šalyse kainos mažėjo dėl išaugusios atsinaujinančių energijos išteklių gamybos vietoje ir Šiaurės Europoje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys

Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje per savaitę nepakito ir sudarė 240 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 202 GWh – 9 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 184 GWh.

Daugiausia elektros energijos šalyje gamino saulės elektrinės, kurių gamyba per savaitę padidėjo 8 proc. iki 87 GWh. Taip pat vėjo elektrinių generacija padidėjo 26 proc. iki 75 GWh, hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 14 GWh o kitos elektrinės – 9 GWh. 

Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 43 proc., vėjo elektrinės – 37 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis per savaitę nepakito ir išliko 97 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. importuotas iš Švedijos, 27 proc. – iš Latvijos, 2 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę padidėjo 28 proc. iki 60 GWh. Skaičiuojama, kad 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 40 proc. – į Latviją, o likę 14 proc. – į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 85 proc. Lenkijos ir 9 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos ir 58 proc. Lietuvos kryptimis.