Žmonės netyli – šį balandį Vilniuje jau vyko kurjerių bei pavežėjų protesto akcija reikalaujant geresnių darbo sąlygų.
Viltis, kad situacija tikrai pasikeis, sužibo dėl ES Platformų direktyvos nuostatų, kurias ruošiamasi perkelti į Lietuvos teisę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei teikia atitinkamas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas.
Minėtos direktyvos nuostatos garantuos daugiau skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių sistemų priimamų sprendimų.
Jokios apsaugos nuo atleidimo iš darbo
Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Linas Mazgeika „Vakaro žinioms” komentavo, kad per skaitmenines platformas daugiausia dirba kurjerių tarnybos bei pavežėjimo paslaugų teikėjai.
Pasak jo, teisiškai darbuotojai laikomi platformų partneriais, tačiau derėtis dėl uždarbio jie neturi galimybių.
„Tai yra nustatoma vienašališkai platformų. Nei (nėra, – aut. past.) kitų Darbo kodeksu nustatytų garantijų, tokių kaip apsauga nuo atleidimo iš darbo ir pan. Šiuo metu platformos gali vienašališkai bet kuriuo metu nutraukti, sustabdyti darbuotojo paskyrą.
Tai reiškia, kad jis atleidžiamas iš darbo be jokio įspėjimo. Be jokių paaiškintų priežasčių, – teigė L.Mazgeika. – Platforma gali vienašališkai tas priežastis (atleidimo, – aut. past.) ir sugalvoti.
Būna atvejų, kai paslaugų teikėjas, t.y. darbuotojas, kažkokiomis aplinkybėmis nusižengia ar nekokybiškai dirba. Bet yra labai daug atvejų – ir mes žinome – kai tiesiog platforma vienašališkai nutraukia paskyrą, atsiunčia pranešimą, kad gavome nusiskundimų apie jūsų paslaugų teikimą, dėl to mes turime sustabdyti jūsų paskyrą. Tai yra faktiškai atleidimas iš darbo ir pajamų netekimas. Apsaugos jokios nėra. Ir viskas.”
Anot L.Mazgeikos, platformų darbuotojai neturi jokios galimybės reguliuoti ir savo darbo laiko, nes turi prisitaikyti prie platformų sukuriamų sąlygų.
Taip pat, pasak pašnekovo, nėra darbo laiko kontrolės. Darbuotojai, siekdami oraus atlyginimo, gali dirbti nors ir visą parą. Taip atsiranda sąlygos darbuotojų išnaudojimui.
„Taip pat neturi jokių sąlygų derėtis dėl atlyginimo, nes jį vienašališkai nustato platforma. Daug tokių atvejų, kai suskaičiavus, kiek uždirba, pavyzdžiui, kurjeriai, pristatantys maistą, išeina žemiau minimalaus mėnesinio atlygio. Tokia yra realybė ir šiuo metu mūsų įstatymai visiškai tai leidžia.
Dėl to platformos priešinasi šitos direktyvos (ES Platformų direktyva, – aut. past.) įgyvendinimui Lietuvoje, – kalbėjo Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. – Jos sako, kad joms visiškai tinkama dabartinė situacija, dabartinis „status quo”, argumentuoja, kad jie bus priversti nutraukti veiklą, valstybė neteks daug sumokamų mokesčių ir pan.
Mūsų požiūriu, mūsų valstybėje darbuotojų teisės turi būti užtikrintos. Kiekvienas dirbantis asmuo turi teisę į orų atlyginimą, orias ir – svarbiausia – saugias darbo sąlygas.”
L.Mazgeika atkreipė dėmesį, kad jeigu, pavyzdžiui, kurjeris, dirbantis su dviračiu, pakliūtų į eismo įvykį, nebūtų jokios darbdavio atsakomybės. Tačiau jeigu būtų dirbama pagal darbo sutartis, situacija būtų visai kita.
Valstybė nelaimi
Paklaustas, kaip vyksta įdarbinimas tokiose platformose, L.Mazgeika aiškino, kad yra pasirašoma paslaugų teikimo sutartis.
Pasak jo, apmokymų praktiškai nėra, geriausiu atveju atsiunčiamos skaidrės su instruktažu, kaip bendrauti su klientais, kaip naudotis aplikacija.
„Dėl to ir matome viešoje erdvėje nusiskundimų paslaugų kokybe. Tarkime, kai pavežėjai netinkamai elgiasi arba skuba vairuodami; arba kurjeriai atveža maistą prastos kokybės, atšalusį…”, – vardijo jis.
Anot L.Mazgeikos, taip yra todėl, kad į darbuotojus neinvestuojama, jie laikomi tiesiog pigia darbo jėga.
„Pavyzdžiui, kurjeris už užsakymą gauna 1,5 euro. Sunku tikėtis kokybės ir kad būtų visi patenkinti. Pagal dabartinę situaciją mes matome, laimi tiktai platformos. Tai milijardinės korporacijos, kurios kraunasi pelnus.
Nelaimi nei valstybė, nes yra didelės problemos dėl socialinio saugumo, dėl migracijos ir pan. Mes tos realios situacijos net nežinome, kaip čia yra, – kalbėjo L.Mazgeika. – Mūsų sąjungos nariai bylinėjasi su „Bolt” platforma dėl pripažinimo jų veiklos kaip darbo santykiais, tai čia jau tęsiasi antrus ar trečius metus, jei neklystu.
Turint galvoje, kad tai yra tarptautinės korporacijos, veikiančios ne vienoje šalyje, ir kad precedento tokioms byloms mūsų šalyje dar nėra, tai šitie dalykai užtrunka, reikalauja daug ir finansinių išteklių, ir pačių darbuotojų valios bylinėtis. Nes tai varginantis procesas. Yra darbuotojai, paprasti dirbantys žmonės, ir yra milijardinės korporacijos, suprantate, kokia ta kova yra nelygi…”.
Platforma turės įrodyti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad Darbo kodekse yra siūloma aiškiai nustatyti kriterijus, kurie ir parodys, ar santykiai yra darbo santykiai, ar civiliniai santykiai.
„Nustatant tinkamą užimtumo statusą, taikomi Darbo kodekso 32 straipsnio kriterijai ir papildomi požymiai.
Be to, svarbus principas: jeigu asmuo neturi bent vienos teisės iš trijuose punktuose nurodytų teisių bei matomi pavaldumo požymiai – tuomet tai darbo santykiai, ir platforma, jei nesutinka, turi pati įrodyti priešingai”, – teigia ministerija.
Ji pabrėžia, kad darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymiai ir kai platformoje dirbantis žmogus neturi bent vienos iš šių teisių: pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį; savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; susitarti dėl paslaugos kainos ar turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių, taip pat susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis (įkainis, konkretus adresas, vieta, atstumas, ir pan.) prieš paslaugos teikimą.
Dirbtinis intelektas – didžiulis žmonijos proveržis, deja, realybė rodo, kad ne visada matome tik teigiamus jo aspektus, kad ir dėl skaitmeninių platformų…
Taigi dirbtinio intelekto problemų tik daugės?
„Taip, kadangi buvo pastebėta, kad algoritminis valdymas sukelia tam tikrų problemų, tokių kaip perteklinių duomenų rinkimas, galima diskriminacija, neaiškūs sprendimų priėmimo kriterijai ir t.t.
Europos Komisija ėmėsi reguliuoti algoritminį valdymą. Direktyvos (ES) 2024/2831 preambulėje taip pat pabrėžiama, kad automatizuotas asmens duomenų tvarkymas ir algoritminis valdymas gali reikšmingai paveikti darbuotojų teises ir laisves, todėl turi būti užtikrinamos papildomos apsaugos priemonės”, – atsako SADM.
Skaičiai ir faktai
– 2015-2025 m. laikotarpiu pavežėjų skaičius Lietuvoje padidėjo net apie 90 kartų, o kurjerių – apie 43 kartus.
– Vilniaus universiteto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje pavežėjų ir kurjerių buvo apie 33 tūkst., o iš viso platformų darbuotojų yra apie 141 tūkst. Prognozuojama, kad jų skaičius iki 2028 metų gali išaugti iki 157 tūkst.
– Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 m. iš 17 998 registruotų pavežėjų net 15 227 šią veiklą nurodė kaip pagrindinę (85 proc. pavežėjų). 2020 m. iš 9032 registruotų kurjerių 7147 nurodė šią veiklą kaip pagrindinę (79 proc. kurjerių).
Analogiškai buvo 2025 m. – atitinkamai pavežėjų 81 proc. ir kurjerių 82 proc. nurodė veiklą kaip pagrindinę. Tai rodo, kad dauguma tiek pavežėjų, tiek kurjerių dirba skaitmeninėse darbo platformose ir tai yra jų pagrindinė, o ne papildoma veikla.
– Lietuvoje veikia apie 140 skaitmeninių darbo platformų. Populiariausios jų – „Wolt”, „Bolt Food”, „Bolt”, „Uber”, „ZITICITY”, „LastMile” ir kt.
Šaltinis – SADM
Komentuoja dirbtinio intelekto reguliavimo ir skaitmeninių technologijų teisės srities ekspertė, mokslininkė bei verslo konsultantė Dr. Neringa GAUBIENĖ:
Algoritminis valdymas gali neigiamai paveikti darbo sąlygas, pavyzdžiui, diskriminuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ES yra priimtas Dirbtinio intelekto aktas, todėl svarbu įsivertinti, kuriai rizikos kategorijai būtų priskiriamos tokios platformos. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau reikalavimų turi atitikti teikėjai ir diegėjai.
Apie DI naudojimą turi būti informuoti dirbantieji, taip pat – suprasti, kaip galima skųsti ar nesutikti su sprendimu. Todėl vienas iš svarbiausių aspektų yra dirbtinio intelekto raštingumas, jis turi būti užtikrinamas, siekiant diegti šias sistemas saugiai ir patikimai bei užtikrinant darbuotojų teises.