Dirbtinis intelektas finansinių technologijų sektoriuje dažnai siejamas su patogesnėmis mokėjimų programėlėmis, išmanesniais pokalbių robotais ar automatizuotu asmeninių finansų planavimu. Vis dėlto Europos fintech rinka juda platesne ir verslui gerokai strategiškesne kryptimi. Naujausios Finch Capital ataskaitos State of European FinTech 2026 duomenys rodo, kad beveik pusė naujų DI pagrindu veikiančių fintech įmonių Europoje orientuojasi ne į galutinio vartotojo programėles, o į reguliavimo technologijas, AML, KYC, rizikos valdymą ir finansinių procesų automatizavimą. Lietuvos rinkai tai ypač aktualu, nes per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje, Kaune ir kituose technologijų centruose susiformavo stipri reguliuojamų finansinių paslaugų ekosistema. Lietuva jau seniai nebėra tik patraukli vieta elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijoms gauti. Šiandien šalies pranašumas vis labiau siejamas su praktinėmis kompetencijomis: kaip atpažinti įtartinas operacijas, kaip greitai patikrinti klientą, kaip sumažinti sukčiavimo riziką ir kaip automatizuoti sudėtingus atitikties procesus.
RegTech, AML ir KYC tampa nauju fintech augimo varikliu
Finch Capital analizė atskleidžia reikšmingą pokytį: 2020–2025 m. Europoje įkurtų dirbtiniu intelektu paremtų fintech startuolių tarpe 44 proc. kuria sprendimus RegTech, pinigų plovimo prevencijos, klientų pažinimo ir finansų valdymo srityse. Didžiausią dalį sudaro reguliavimo ir atitikties technologijos, kurioms tenka apie ketvirtadalis naujų įmonių, o finansų valdymo sprendimai sudaro dar beveik penktadalį. Tai rodo, kad fintech inovacijų centras pamažu persikelia iš matomos vartotojo sąsajos į nematomą, tačiau kritiškai svarbią finansų infrastruktūrą. Bankams, elektroninių pinigų įstaigoms, kredito bendrovėms ir investavimo platformoms kasdien tenka analizuoti milžiniškus duomenų kiekius, stebėti sandorius realiuoju laiku, tikrinti klientų tapatybę, vertinti rizikos profilius ir rengti ataskaitas priežiūros institucijoms. Tai procesai, kuriuose DI gali duoti labai konkretų rezultatą: greitesnį sprendimų priėmimą, mažiau rankinio darbo, mažesnes veiklos sąnaudas ir ankstyvesnį rizikų nustatymą.
Kuo DI sprendimai skiriasi nuo tradicinių fintech įrankių?
Tradicinės fintech paslaugos dažniausiai orientuojasi į patogumą vartotojui: greitesnį mokėjimą, paprastesnį paskolos gavimą, aiškesnę investavimo programėlę. Tuo metu DI pagrindu veikiantys RegTech ir AML įrankiai sprendžia užkulisiuose vykstančias problemas. Jie gali automatiškai aptikti neįprastus mokėjimų modelius, įvertinti, ar kliento dokumentai nėra suklastoti, palyginti duomenis su sankcijų sąrašais, nustatyti sukčiavimo požymius ir padėti atitikties komandoms prioritetizuoti rizikingiausius atvejus. Lietuviams tai gali atrodyti kaip nematoma technologija, tačiau jos poveikis tiesioginis: saugesnės finansinės paslaugos, mažesnė tapatybės vagystės rizika, greitesnis paskyrų atidarymas ir patikimesnės mokėjimų platformos.
Lietuvoje tokie produktai jau kuriami
Lietuva šioje srityje startuoja ne nuo nulio. Vietos fintech ekosistemoje jau veikia įmonės, kurios kuria būtent tuos sprendimus, kuriuos Europos investuotojai šiandien laiko vienomis perspektyviausių DI taikymo krypčių. AMLYZE vysto pinigų plovimo prevencijos ir sandorių stebėsenos technologijas finansų įstaigoms. Ondato siūlo klientų identifikavimo, KYC ir atitikties sprendimus, padedančius verslams skaitmeniniu būdu patikrinti vartotojus. iDenfy specializuojasi tapatybės patvirtinimo, dokumentų tikrinimo ir sukčiavimo prevencijos srityje. Šių įmonių produktai aktualūs ne tik Lietuvos rinkai. Jie pritaikomi bankams, mokėjimo įstaigoms, kriptoturto paslaugų teikėjams, nuomos platformoms, draudimo bendrovėms ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms visoje Europoje. Tai svarbu ir Lietuvos verslui: net mažesnės įmonės gali naudotis pažangiais tapatybės patikros, rizikos vertinimo ar atitikties automatizavimo įrankiais, kurie anksčiau buvo prieinami tik didelėms finansų institucijoms.
Pagrindinės funkcijos ir praktiniai panaudojimo scenarijai
DI fintech sprendimų funkcionalumas apima kelias svarbiausias kryptis. Pirma, automatizuotą dokumentų ir tapatybės tikrinimą, kai sistema analizuoja asmens dokumentą, biometrinius duomenis ir vartotojo elgseną. Antra, sandorių stebėseną realiuoju laiku, kuri padeda aptikti neįprastas operacijas ir galimus pinigų plovimo modelius. Trečia, rizikos reitingavimą, leidžiantį finansų įstaigoms efektyviau paskirstyti atitikties specialistų laiką. Ketvirta, ataskaitų rengimą ir duomenų struktūrizavimą, kuris palengvina bendravimą su priežiūros institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad fintech įmonė Vilniuje gali greičiau įdiegti naują klientų registracijos procesą, bankas Kaune gali sumažinti klaidingų įspėjimų skaičių, o tarptautinė platforma gali aptarnauti Lietuvos vartotojus saugiau ir sklandžiau.
Lietuvos pranašumas prieš didesnes rinkas
Nors Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ar Jungtinė Karalystė turi didesnes kapitalo rinkas, Lietuva turi kitokį, bet labai vertingą pranašumą: koncentruotą fintech patirtį ir glaudų ryšį tarp reguliavimo, technologijų ir verslo. Lietuvos fintech sektorius augo griežtos priežiūros aplinkoje, todėl vietos įmonės anksti išmoko dirbti su AML, KYC, sankcijų patikra, rizikos valdymu ir klientų apsauga. Būtent šios žinios dabar tampa DI produktų kūrimo pagrindu. Dirbtinio intelekto modeliai savaime nėra išskirtinumas, nes prieigą prie jų turės daug rinkos dalyvių. Tačiau laimės tie, kurie supras realias finansų sektoriaus problemas ir gebės technologiją paversti patikimu, reguliuotojams priimtinu produktu. Čia Lietuvos rinka gali būti itin konkurencinga.
Kas keisis artimiausiais metais?
Per ateinančius penkerius metus fintech augimo logika gali pastebimai pasikeisti. Ankstesnį dešimtmetį daugiausia dėmesio sulaukdavo vartotojams skirtos mokėjimų, skolinimo ar investavimo platformos. Dabar investuotojai vis dažniau žvalgosi į B2B technologijas, kurios leidžia finansų įstaigoms veikti efektyviau. Tai reiškia, kad Lietuvos startuoliams atsiveria galimybė eksportuoti ne tik finansines paslaugas, bet ir technologinę infrastruktūrą. Jei šalis išnaudos sukauptas kompetencijas, kita Lietuvos fintech sėkmės istorija gali būti susijusi su DI sprendimais, padedančiais Europos finansų sektoriui būti saugesniam, greitesniam ir atsparesniam sukčiavimui. Lietuvos vartotojams tai reikštų patikimesnes skaitmenines paslaugas, verslui – mažesnes atitikties sąnaudas, o šalies technologijų ekosistemai – naują eksporto ir aukštos pridėtinės vertės augimo etapą.