Formaliai „Biuro 1440“ bendrovė „Rassvet“ projektą pristato kaip civilinę interneto infrastruktūrą atokiose vietovėse, transporte, pramonėje, viešajame sektoriuje ir verslo klientams. Tačiau atsižvelgiant į technologinį profilį, valstybės paramą, partnerystės pobūdį, paleidimą iš karinio kosmodromo, galimą naudojimą mobiliosiose platformose ir atviruose šaltiniuose minimus dalies vadovybės ryšius su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis, „Rassvet“ turi akivaizdų strateginį ir karinį-praktinį aspektą.
Ukrainiečiai taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimus. 2026 m. birželio mėn. jis pareiškė, kad Rusija dirba prie žemosios orbitos palydovų grupės dislokavimo, skirtos „sunkiųjų dronų“ valdymui.
Be to, įsiliejusi į „IKS Holding“, „Biuro 1440“ įmonė nustojo būti izoliuotu technologijų startuoliu ir tapo didelio technologijų konglomerato dalimi. Tai suteikė įmonei prieigą prie inžinierių, gamybos patalpų, korporacinių ir valstybinių partnerysčių, taip pat prie politinės paramos.
2026 m. vasarą „Biuro 1440“ jau turi paleistus eksperimentinius palydovus, yra pirmoji serijinė aparatų partija, išbandyti lazeriniai palydovų tarpusavio ryšio kanalai, sukurti abonentų terminalai, gamybos aikštelės, užmezgami išoriniai partnerystės ryšiai ir užtikrinta prieiga prie paleidimo infrastruktūros per bendradarbiavimą su Rusijos raketų ir kosmoso pramone.
Ukrainos leidinys „Militarnyj“ pastebėjo, kad Ukrainai ir demokratiniam pasauliui strateginis pavojus kyla dėl to, kad Rusija siekia sukurti patikimą, pigią ir stabilią palydovinio ryšio sistemą, kuri veiks Rusijos karinio bloko ir jos partnerių, visų pirma Irano, Šiaurės Korėjos ir Afrikos chuntų, interesais.
„Šiame kontekste Rusijos kosminė ir palydovinė infrastruktūra jau yra karinės realybės dalis. Būtent todėl projektas „Rassvet“ ir su juo susijusios gamybos, inžinerijos bei korporacinės struktūros turėtų būti vertinamos kaip potencialūs tarptautinių sankcijų taikymo objektai. „IKS Holding“, į kurio struktūrą įeina „Biuro 1440“, jau yra įtrauktas į sankcijų sąrašą“, – rašo leidinys.
Darbai pajudėjo
„Militarnyj“ atkreipė dėmesį, kad Rusijos bendrovės „Biuro 1440“ palydovai „Rassvet“ jau užtikrina bent du „ryšio langus“ per parą virš Ukrainos, kurių kiekvieno trukmė viršija valandą.
Apie tai leidiniui „Militarnyj“ papasakojo palydovinio ryšio ekspertas Volodymyras Stepanecas, remdamasis Rusijos palydovų trajektorijų analizės rezultatais.
2026 m. liepos 31 d. duomenimis, Rusijos bendrovės „Biuro 1440“ palydovai, paleisti 2026 m. kovo pabaigoje, jau faktiškai baigė išsidėstymą į darbinę padėtį orbitoje.
Dvylika iš 16 paleistų palydovų jau pasiekė 550 kilometrų darbo aukštį, dar trys palaipsniui kyla, o vienas palydovas sudegė, tikriausiai dėl gamybos defekto.
„Matome, kad iš esmės jau susiformavo grandinė, užtikrinanti gerą aprėptį, kuri maždaug du kartus per parą suformuoja tokį gerą aprėpties vaizdą, tačiau iš tikrųjų šių praėjimų yra daugiau, t. y. kelios tokios grandinės, aprėpiančios vienus ar kitus regionus, gali praskristi maždaug kas pusantros valandos. Tačiau svarbu tai, kad šie palydovai jau užtikrina pakankamai tankią aprėptį“, – pasakojo jis.
Remiantis realaus laiko palydovų sekimo platformos „N2YO“ duomenimis, Rusijos palydovai skrieja orbitose, kurios leidžia jiems keturis kartus per parą praeiti per matomumo zoną virš Ukrainos. Tačiau tik per du ar tris iš keturių praėjimų palydovai pakyla pakankamai aukštai virš horizonto, kad užtikrintų stabilų ryšį su antžeminiais terminalais.
„Kiekvieno praėjimo metu, kuris trunka apie valandą–pusantros, susidaro „ryšio langas“, kurio metu rusai teoriškai gali naudoti palydovinius terminalus ryšiui palaikyti ir jūriniams dronams valdyti, taip pat sunkiems smogiamiesiems ir žvalgybiniams dronams, sukurtiems remiantis „Geran-2/3/4“ serija“, – rašo „Miliktarnyj“.
Liepos pabaigoje Rusija į orbitą išvedė antrąją 16 ryšių palydovų grupę, skirtą projektui „Rassvet“. Jei šios grupės dislokavimas orbitoje vyks tokiu pačiu tempu, galima tikėtis, kad spalio–lapkričio mėnesiais ji pasieks darbinį aukštį ir užtikrins dar du „ryšio langus“.
Oficialiai paskelbtame grafike numatyta, kad komercinė eksploatacija prasidės 2027 m. Anksčiau Rusijos šaltiniuose buvo minimi planai padidinti palydovų skaičių iki 250 jau 2027 m., iki 730 – iki 2030 m., o vėliau – iki daugiau nei 900.
Užmojai ir silpnosios pusės
Ukrainos nepriklausomos tyrimų ir analizės grupės „InfoLight.UA“ direktorius Jurijus Hončarenka savo „Facebook“ puslapyje taip pat įvertino Rusijos siekį sukurti „Starlink“ analogą.
„Kol mes skaičiuojame numuštus „Shahed“, Rusija virš mūsų kuria kito karo infrastruktūrą. Ir daro tai greičiau, nei esame įpratę manyti. Liepos pabaigoje pirmoji Rusijos palydovų „Rassvet“ partija baigė dislokavimąsi orbitoje. 12 iš 16 aparatų pasiekė 550 kilometrų darbo aukštį. Jie jau suteikia priešininkui mažiausiai du stabilius „ryšio langus“ virš Ukrainos per parą, kurių kiekvieno trukmė viršija valandą.
Šiomis valandomis Rusijos kariai gali realiuoju laiku valdyti puolamuosius bepiločius, antžeminius robotizuotus kompleksus ir žvalgybinius dronus – per palydovą, o ne per retransliatorius ar šviesolaidį. O dabar svarbiausia – antroji 16 palydovų grupė, kurios paleidimas buvo numatytas spalio–lapkričio mėnesiais, jau yra orbitoje – paleidimas įvyko liepos pabaigoje. Esant dabartiniam tempui, visą parą trunkantis aprėptis virš Ukrainos bus įmanoma iki 2027 m. vasaros vidurio“, prognozavo jis.
Pasak eksperto, „Rassvet“ – tai ne „dar vienas rusiškas analogas, kuris neskris“. Tai įmonės „Biuro 1440“ projektas, įkurtos 2020 m. struktūroje, išaugusioje iš „MegaFon“ ir aukštųjų technologijų holdingo „Jadro“. Tai valstybinis projektas, kuriam skirta daugiau nei 100 milijardų rublių.
„Abonentų terminalai – iki 60 cm, sveria mažiau nei 15 kg, pralaidumas iki 1 Gbit/s, antenų technologija ta pati, kaip ir „Starlink“. Terminalas pats suranda palydovą ir išlaiko ryšio kanalą be mechaninio nukreipimo. Taigi jį galima montuoti ne tik valdymo punkte. Jį galima montuoti ant drono. Ant bepiločio katerio. Ant raketos.
Ir, skirtingai nuo „Starlink“, kuriam taikomi geografiniai apribojimai ir prie kurio rusai turi prisijungti kontrabandiniu būdu gabenant terminalus, „Rassvet“ neturės jokių apribojimų. Tai bus jų sistema. Visiškai“, – paaiškino J. Hončarenka.
Anot jo, nuo 2022 m. Ukraina turėjo pranašumą, kurio niekas nepastebi, nes priprato: stabilus palydovinis ryšys visoje fronto ir užnugario teritorijoje.
„Starlink“ – tai mūsų štabai, mūsų žvalgyba, mūsų jūriniai dronai, mūsų logistika. Priešas tokios sistemos neturėjo. Jo dronai skraidė radijo kanalu, kurį galima užblokuoti, arba optiniu kabeliu, kurio veikimo nuotolis ribojamas kabelio ilgio kilometrais.
„Rassvet“ užpildo būtent šią spragą. Palydovinis kanalas pašalina nuotolio apribojimus ir trukdymą padaro dešimt kartų sudėtingesnį. Smogiamasis dronas su palydoviniu terminalu – tai jau nebe pagal programą skrendantis „Shahed“. Tai aparatas su operatoriumi, kuris mato tikslą realiuoju laiku 500, 1000, 1500 kilometrų gylyje ir gali persiorientuoti skrydžio metu. Antžeminis robotizuotas kompleksas su tokiu kanalu – tai puolimo ir logistikos vienetas, kuriam nereikia retransliatoriaus kaimyniniame aukštyje.
Kol ryšio langai trunka dvi valandas per parą, tai yra nepatogumas. Kai ryšys bus užtikrinamas visą parą – tai bus nauja karo kokybė. Mūsų monopolija palydoviniame danguje baigiasi“, – konstatavo ekspertas.
Tiesa, čia pat jis ramino, kad dėl naujo Rusijos išradimo neverta pulti į paniką. Mat palydovų skaičius dar nereiškia, kad tinklas yra parengtas veikti. Norint užtikrinti reguliarią paslaugą, reikalingi antžeminės sistemos, abonentų terminalai, maitinimas, programinė įranga, montavimas, techninė priežiūra, serijinė gamyba ir įrangos aptarnavimas.
„Dabar nereikia panikuoti, nes analizė be priešo silpnųjų vietų – tai ne analizė, o kapituliacija.
Pirma – kokybė. Iš 16 pirmosios partijos palydovų vienas sudegė dėl gamybos defekto, dar keli turėjo problemų pakylant į darbinę orbitą. Tai serijinė problema, kurią jie bandys išspręsti, tačiau ji lėtina tempą.
Antra – tempas. Pagal paskelbtą grafiką kas mėnesį reikia paleisti apie 16 palydovų. Realybė – dvi partijos per keturis mėnesius. Norint 2027 m. paleisti 292 palydovus, reikės apie 19 „Sojuz“ paleidimų – tai krūvis, kurio Rusijos kosmoso pramonė jau seniai nepatyrė.
Trečia – komponentai. Projektas vykdomas holdingo struktūroje, kuriai taikomos JAV sankcijos, ir yra kritiškai priklausomas nuo importuojamos mikroelektronikos. Kiekvienas užblokuotas tiekimo kanalas reiškia vieną prarastą palydovų partiją. Ketvirta – terminalai. Serijinė abonentinių įrenginių gamyba dar nepradėta. Palydovai be terminalų – tai tik metalas orbitoje, o ne ryšių sistema“, – reziumavo J. Hončarenka.
Jis teigė, kad Ukraina turi maždaug metus laiko.
„Ne iki „grėsmės atsiradimo“ – ji jau dabar kyla virš mūsų galvų du kartus per parą. Metus iki to laiko, kai aprėptis taps visiška. Šiuos metus reikia išnaudoti. Valstybės lygmeniu: sankcijų spaudimas būtent „Biuro 1440“ ir susijusių įmonių mikroelektronikos tiekimo grandinėms – tai pigesnis būdas numušti palydovus nei bet koks ginklas. Terminalų ir palydovų gamybos aikštelės – teisėti giluminio smūgio taikiniai, ir tai turi būti atsižvelgta nustatant taikinių prioritetus.
Elektroninė karo veikla prieš terminalus – atskira sritis, kurią reikia finansuoti jau dabar, o ne po to, kai virš Kyjivo pasirodys pirmasis dronas su palydoviniu kanalu. Saugumo sektoriaus lygmeniu: oro gynybos planavimas ir užnugario apsauga turi numatyti scenarijų, pagal kurį priešo dronai valdomi realiuoju laiku visoje teritorijos gilumoje. Tai reiškia kitokius reikalavimus maskavimui, išskirstymui ir logistikos apsaugai. Viskas, apie ką kalbame balistikos kontekste, dauginama iš dviejų“, – uždavinius Ukrainai dėstė J. Hončarenka.
Galiausiai jis tikino, kad Rusija planuoja ilgą konfrontaciją. Atsakas į ilgą konfrontaciją – ne nuovargis ir ne viltis stebuklui, o visuomenės pertvarkymas, pritaikant ją ilgai gynybai.
„Kosmosas tapo dar viena šio karo sritimi. Ir šioje srityje, kaip ir visose kitose, mus apsaugos ne svetimas skėtis, o mūsų pačių pajėgumas. Laikrodis paleistas. Jis rodo 2027 m. vasaros vidurį“, – teigė ekspertas.