Aukštis dar nereiškia erdvumo
Automobilių pasaulyje tai – vieša paslaptis: iš išorės įspūdingai atrodantys krosoveriai viduje neretai yra ankštesni už tos pačios klasės universalus. Aukštas kėbulas kuria dydžio įspūdį, tačiau naudingąjį tūrį lemia ne aukštis, o ilga stogo linija, žemas bagažinės slenkstis ir taisyklingos formos bagažinė. Būtent šias savybes universalai išsaugojo geriausiai.
Krosoverių fenomeną geriau paaiškina psichologija nei matematika. Aukšta sėdėsena kuria saugumo pojūtį, kėbulo formos – laisvalaikio ir nuotykių įvaizdį, todėl dalis pirkėjų už tą pačią sumą sąmoningai renkasi mažiau erdvės, bet daugiau įspūdžio. Universalai tokio emocinio krūvio ilgai neturėjo, nes buvo laikomi praktišku, bet nuobodžiu pasirinkimu. Naujausios premjeros šį stereotipą po truputį griauna.
Naujokas segmente kelia kartelę
Kaip keičiasi šiuolaikiniai universalai, gerai iliustruoja šiemet pristatytas „Kia K4 Sportswagon“. Gamintojo pozicionuojamas tarp C ir D segmentų, beveik 4,7 metro ilgio modelis siūlo 604 litrų bagažinę, kuri, nulenkus galines sėdynes, išauga iki 1 439 litrų. Elektra valdomas bagažinės dangtis palengvina krovą, kai rankos užimtos pirkinių krepšiais ar vaikišku vežimėliu, o 2 720 milimetrų ratų bazė užtikrina pakankamai erdvės ir galiniams keleiviams. Salone montuojami trys sujungti ekranai, kurių bendra įstrižainė siekia beveik 30 colių.
Tokia talpa leidžia Korėjos gamintojo universalui lygiuotis į aukštesnės klasės modelius. Palyginti, „Toyota“ atstovų duomenimis, populiaraus „Corolla Touring Sports“ bagažinė siekia 581–596 litrus, t. y. mažiau nei naujajame universale, o daugumos vidutinio dydžio krosoverių rodikliai dar kuklesni, nors kelyje ir stovėjimo aikštelėje šie automobiliai užima daugiau vietos.
Erdvės pakanka ne tik daiktams: užsienio apžvalgininkų teigimu, galinių keleivių erdve K4 modelių šeima lenkia tokius įsitvirtinusius konkurentus kaip „Honda Civic“, „Toyota Corolla“ ar „Mazda3“, todėl suaugusieji ant galinės sėdynės patogiai jausis ir per ilgesnę kelionę.
Variklių gamą sudaro benzininiai turbininiai agregatai, išvystantys nuo 115 AG iki 180 AG galią, dalis jų – su švelniojo hibrido technologija, kuri stabdant sukauptą energiją panaudoja automobiliui įsibėgėjant. Vėliau šiemet gamą turėtų papildyti ir visiškai hibridinė versija, todėl dyzelinių variklių gerbėjams atsiras ekonomiška alternatyva ilgoms kelionėms.
Ilgalaikį naudojimą palengvina ir garantija: naujiems „Kia“ automobiliams Lietuvoje suteikiama 7 metų arba 150 000 kilometrų ridos gamyklinė garantija, kurios pirmieji treji metai galioja be ridos apribojimo. Palyginti, „Volkswagen“ naujiems automobiliams standartiškai taiko dvejų metų gamintojo garantiją, o ilgesnė apsauga siūloma tik už papildomą mokestį.
Saugos technologijos nusileido į kompaktinę klasę
Tamsūs, drėgni ir purvini Baltijos šalių žiemos keliai – rimtas išbandymas ne tik vairuotojams, bet ir automobilių veidrodėliams, kuriuos greitai padengia purslai ir druska. Todėl vis svarbesnės tampa kamerų technologijos: įjungus posūkio signalą, skaitmeniniame prietaisų skydelyje rodomas tiesioginis vaizdas iš vadinamosios aklosios zonos – erdvės šalia automobilio, kurios vairuotojas veidrodėliuose nemato.
Dar neseniai tokios sistemos buvo prabangių automobilių privilegija, tačiau dabar jos pasiekė ir kompaktinę klasę – aklųjų zonų vaizdo monitorius diegiamas ir minėtajame K4 universale, o kartu veikiantis greitkelių asistentas padeda išlaikyti automobilį juostos viduryje. Vaizdas iš kameros papildo veidrodėlius ten, kur jų matomumo laukas ribotas, todėl persirikiuoti tamsoje ar lyjant tampa paprasčiau ir saugiau.
Prie kamerų prisideda ir standartinėmis tampančios pagalbos sistemos: nuolatinio greičio palaikymo sistema, eismo juostos sekimo asistentas ar automatinis stabdymas priešais kliūtį šiandien diegiami net bazinės komplektacijos kompaktiniuose automobiliuose – dalies jų reikalauja ir Europos Sąjungos saugos standartai. Saugos požiūriu atotrūkis tarp nedidelio universalo ir didelio visureigio praktiškai išnyko.
Žiemą praverčia ir „Kia“ diegiamas skaitmeninis raktelis „Digital Key 2.0“, veikiantis ultraplačiajuosčio ryšio (UWB) pagrindu – ši technologija leidžia automobiliui tiksliai nustatyti, kur yra telefonas. Priėjus prie automobilio, durys atrakinamos, o variklis paleidžiamas telefono net neišsiėmus iš striukės kišenės – šaltą rytą tai įvertins kiekvienas.
Racionalus pasirinkimas aktyviai šeimai
Žemesnis kėbulas naudingas ir kasdien naudojant automobilį. Mažesnis priekinis plotas ir geresnė aerodinamika lemia mažesnes degalų sąnaudas, o žemas svorio centras užtikrina stabilumą važiuojant dideliu greičiu – tai ypač aktualu reguliariai keliaujantiems „Via Baltica“ magistrale ar kitais Baltijos šalių greitkeliais. Pučiant stipriam šoniniam vėjui, universalas išlieka stabilesnis už aukštą SUV, o požeminiuose garažuose ir daugiaaukštėse aikštelėse žemesnis kėbulas tampa dar vienu privalumu.
Aktyviai Baltijos šeimai universalo argumentai paprasti ir praktiški. Į beveik pusantro kubinio metro siekiančią bagažinę telpa dviračiai, slidės ar palapinė, žema bagažinės anga palengvina sunkesnių daiktų kėlimą, o pro plačiai atsidarančias galines duris patogiau tvirtinti vaikiškas kėdutes. Daiktus ant žemesnio stogo užkelti taip pat paprasčiau nei ant aukšto SUV, o per ilgesnę kelionę prie komforto prisideda mažesnis aerodinaminis triukšmas. Toks savybių rinkinys ypač pravartus per savaitgalio keliones prie jūros ar žiemos išvykas su slidėmis.
Mada šiandien palanki aukštiems kėbulams, tačiau racionalūs argumentai – erdvė, ekonomiškumas ir stabilumas kelyje – tebelieka universalų pusėje. Naujos premjeros rodo, kad gamintojai tai supranta, todėl talpaus ir praktiško automobilio ieškančios šeimos dar ilgai turės iš ko rinktis ne tik tarp krosoverių.