1 nuotr.
Vilniaus Sporto rūmai. Eltos nuotr.
Anot jos, pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams.
„Vilnius, jo architektūra ir visos miesto vietos yra ne žydų, ne lietuvių, o mūsų visų. (…) Neleistina yra trikdyti tų žmonių, kurie ten yra palaidoti, rimčiai“, – žurnalistams sakė F. Kukliansky.
Jos teigimu, sovietmečiu ant senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai buvo nepagarbos ženklas, todėl dabar būtina rasti sprendimą, kuris atkurtų pagarbą šiai vietai.
„Tokį pat norą šiandien išgirdome iš premjero pusės. (…) Svarbiausia yra išgirsti ir suprasti, kad tas žemės gabalas, kur guli palaidoti žydai, yra mūsų visų nuosavybė“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
F. Kukliansky pabrėžė, kad teritorija neturėtų būti pritaikyta renginiams.
„Ar nuo to, kad ten bus šokiai ir konferencijos, kurios neapsieis be vyno, kam nors palengvės?“, – retoriškai klausė ji.
Tuo metu Amerikos žydų komiteto (AJC) Tarptautinių žydų reikalų direktorius Andrew Bakeris teigė, kad su premjeru aptartas siekis teritoriją paversti atminties vieta, kuri deramai įprasmintų tiek čia buvusias kapines, tiek šios vietos reikšmę Lietuvos nepriklausomybės istorijai.
„Ministras pirmininkas atliepė mūsų tikėjimą, kad čia ne vieta konferencijų centrui ar koncertų salei. Esame atsargiai optimistiški ir tikimės, kad per artimiausius mėnesius pavyks pasiekti visoms pusėms priimtiną sutarimą“, – sakė A. Bakeris.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.
Be to, 23 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.
Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
1971 metais ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai jau ilgą laiką stovi nenaudojami, o nuo 2015 m. bręsta idėja juos paversti Kongresų rūmais. Tai žydų bendruomenėje buvo ir vis dar yra vertinama prieštaringai.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimais, Sporto rūmuose žadamas konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurtų iki 1,2 tūkst. darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.