Dirbtinis intelektas (DI) darbuotojams padeda dirbti efektyviau ir savarankiškiau, tačiau kartu mažina vieną svarbiausių organizacijų stiprybių – bendradarbiavimą ir mokymąsi vieniems iš kitų, rodo naujausi tyrimai. Daivos Kasperavičienės, „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovės, teigimu, organizacijos, kurios sugebės suderinti technologinį efektyvumą su stipria bendradarbiavimo kultūra, ateityje turės konkurencinį pranašumą.
Kenčia neformalus bendravimas
Nauja pasaulinės savęs pažinimo platformos „MyIQ“ apklausa atskleidė, kad net 74 proc. reguliariai DI naudojančių darbuotojų klausimus, kuriuos anksčiau būtų uždavę kolegoms, dabar užduoda DI sistemoms. Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 22 tūkst. respondentų iš įvairių pasaulio regionų, taip pat nustatyta, kad 59 proc. darbuotojų rečiau kreipiasi į kolegas dėl papildomos nuomonės, o 48 proc. pastebi sumažėjusį spontaniškų pokalbių skaičių darbo dienos metu.
„Dažnai kalbėdami apie DI daugiausia dėmesio skiriame produktyvumui: tyrimo duomenimis, 71 proc. respondentų teigia, kad DI padėjo jiems jaustis savarankiškesniems darbe, o 62 proc. nurodo drąsiau priimantys sprendimus nei prieš metus. Vis dėlto, ne mažiau svarbu galvoti apie tai, kaip keičiasi žmonių bendradarbiavimas. Organizacijos stiprybę kuria žmonės, kurie dalijasi patirtimi, kelia klausimus, diskutuoja ir kartu ieško geriausių sprendimų“, – sako Daiva Kasperavičienė.
Anot jos, didžiausia rizika, kad technologijos pradeda keisti žmogišką kontaktą tais atvejais, kai pokalbis su kolega gali suteikti daugiau vertės nei vien atsakymą į konkretų klausimą. Būtent todėl vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę sąmoningai puoselėti bendradarbiavimo kultūrą.
„Tai reiškia, kad įmonės turi kurti daugiau progų žmonėms susitikti, diskutuoti ir mokytis vieniems iš kitų. Pavyzdžiui, savo darbuotojams reguliariai organizuojame technologijų bendruomenės susitikimus bei įvairius „summit“ formato renginius, kuriuose skirtingų sričių specialistai ir vadovai dalijasi patirtimi, aptaria naujas technologijas ir verslo iššūkius. Tokie susitikimai leidžia pamatyti platesnį organizacijos kontekstą ir geriau suprasti, kaip skirtingų komandų darbas susijęs tarpusavyje“, – pavyzdžiu dalijasi D. Kasperavičienė.
Jos teigimu, ne mažiau svarbios iniciatyvos, kurios suburia darbuotojus spręsti konkrečius verslo iššūkius. Kaip vieną tokių pavyzdžių D. Kasperavičienė išskiria „Telia“ organizuojamus hakatonus, suburiančius darbuotojus iš skirtingų sričių. Tokiose iniciatyvose DI dažnai tampa pagalbine priemone generuojant idėjas ar kuriant prototipus, tačiau didžiausią vertę kuria skirtingų kompetencijų žmonių bendradarbiavimas.
„Dalis vertingiausių žinių perduodama ne per vadovėlius, dokumentus ar DI sugeneruotą atsakymą. Jas perduodame kalbėdamiesi, užduodami papildomus klausimus, dalindamiesi savo patirtimi, juokaudami ir pasakodami apie nesėkmes. Tokios žinios dažnai turi daug konteksto, kurio technologijos negali perteikti“, – teigia „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovė.
Apšilimas su DI, diskusija – su kolega
Ekspertė išskiria kelis bendradarbiavimą stiprinančius patarimus. Pavyzdžiui, skatinti darbuotojus prieš kreipiantis į kolegą pasinaudoti DI, tačiau po to aptarti gautas įžvalgas komandoje. Tokiu būdu pokalbiai tampa kokybiškesni, nes žmonės ateina pasiruošę ir gali daugiau dėmesio skirti diskusijai, o ne informacijos paieškai.
Pasak Daivos Kasperavičienės, organizacijose sukaupta ekspertinė patirtis dažnai perduodama per kolegų vedamas dalijimosi žiniomis sesijas. Pavyzdžiui, „Telia“ specialistai reguliariai rengia vidinius mokymus įvairiomis temomis – nuo tvarumo ar įtraukties iki technologijų ir verslo kompetencijų. Kai specialistai dalijasi savo žiniomis su kolegomis, perduodami ne tik faktai, bet ir praktiniai niuansai, kurie padeda priimti geresnius sprendimus.
Daiva Kasperavičienė priduria, kad reguliarūs susitikimai ir bendros dalijimosi žiniomis sesijos ypač reikalingos tarptautinėms ar dažnai nuotoliniu būdu dirbančioms komandoms.
„DI neturėtų pakeisti kolegų. Jis turėtų padėti mums ateiti į pokalbį geriau pasiruošus. Kai technologijas naudojame kaip pagalbininką, o ne kaip žmogaus pakaitalą, laimi ir darbuotojai, ir organizacijos. Manau, kad ateityje sėkmingiausios bus tos organizacijos, kurios sugebės išlaikyti ir technologinį greitį, ir žmonių tarpusavio mokymąsi“, – sako D. Kasperavičienė.
