Lietuvos kosmoso technologijų sektorius sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo: lietuvių „Kongsberg NanoAvionics“ prisidės prie išskirtinės Ispanijos bendrovės „Kreios Space“ misijos, kurios tikslas – išbandyti palydovą su atmosferines dujas naudojančiu varikliu. Tai gali tapti svarbiu lūžiu ne tik Europos kosmoso pramonei, bet ir Lietuvos rinkai, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama palydovinėms technologijoms, Žemės stebėjimo duomenims, ryšio infrastruktūrai ir aukštųjų technologijų eksportui.

Planuojamas palydovas skries labai žemoje Žemės orbitoje, dar vadinamoje VLEO. Tai maždaug 150–300 kilometrų aukštis virš Žemės paviršiaus – gerokai žemiau nei įprasti Žemės stebėjimo ar plačiajuosčio ryšio palydovai, dažniausiai veikiantys 500–600 kilometrų aukštyje. Tokia orbita žada didesnės raiškos vaizdus, mažesnę ryšio delsą ir tikslesnius duomenis, tačiau kartu kelia rimtų inžinerinių iššūkių.

Kaip veiks atmosferą naudojantis palydovo variklis?

Įprasti palydovai į orbitą iškeliauja su ribotomis kuro atsargomis. Kuo žemiau jie skrieja, tuo labiau juos veikia atmosferos pasipriešinimas, todėl be papildomos traukos tokie aparatai greitai prarastų aukštį ir sudegtų atmosferoje. VLEO zonoje šis procesas gali trukti vos kelias dienas ar net valandas.

„Kreios Space“ kuriama technologija siekia šią problemą išspręsti kitaip. Vietoje tradicinio kuro palydovas rinks liekamosios atmosferos dujas – daugiausia deguonį ir azotą – ir naudos jas elektrinei propulsijai. Paprastai tariant, palydovas galės „kvėpuoti“ itin reta atmosfera ir iš jos generuoti reikalingą trauką. Tai sumažintų poreikį gabenti sunkias kuro talpas ir teoriškai leistų kurti ilgesnes, efektyvesnes bei tvaresnes misijas labai žemoje orbitoje.

Pagrindinės technologijos savybės

  • Atmosferinių dujų surinkimas ir panaudojimas kaip propulsijos šaltinio.
  • Darbas 150–300 km aukštyje, kur įprastiems palydovams išsilaikyti sudėtinga.
  • Mažesnė priklausomybė nuo tradicinio palydovinio kuro.
  • Galimybė fiksuoti itin detalius Žemės paviršiaus vaizdus.
  • Potencialiai mažesnė palydovinio ryšio delsa.

Ką šioje misijoje darys „NanoAvionics“?

Lietuvių „Kongsberg NanoAvionics“ šiai misijai pritaikys savo mikropalydovų platformą. Bendrovė bus atsakinga už palydovo konstrukcijos pritaikymą, aukštos raiškos optinės Žemės stebėjimo kameros integravimą, visos sistemos testavimą ir parengimą paleidimui su nešančiąja raketa. Palydovo masė turėtų siekti apie 200 kilogramų, įskaitant optinę įrangą.

Misijos metu bus renkami atmosferinio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fotografuojamas Žemės paviršius regimajame bei artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tikimasi pasiekti mažesnę nei metro raišką, o tai itin svarbu tiek komercinėms, tiek viešojo sektoriaus reikmėms.

Kuo VLEO pranašesnė už įprastas palydovų orbitas?

Palyginti su standartine žemąja Žemės orbita, labai žema orbita turi kelis ryškius privalumus. Palydovui esant arčiau Žemės, optinės kameros gali užfiksuoti daugiau detalių be didesnių ir brangesnių teleskopų. Tai aktualu žemės ūkiui, miškininkystei, miestų planavimui, infrastruktūros stebėsenai ir ekstremalių situacijų valdymui.

Ryšio paslaugoms mažesnis atstumas iki palydovo reiškia mažesnę delsą. Tai svarbu ne tik globalioms telekomunikacijų bendrovėms, bet ir Lietuvos verslams, kurie diegia daiktų interneto, autonominių sistemų ar nutolusių objektų stebėsenos sprendimus. Lietuvos rinkoje, ypač logistikos, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose, tokie duomenys gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Galimi pritaikymo scenarijai Lietuvoje

Lietuviams ši technologija gali būti naudinga ne vien kaip kosmoso pramonės pasiekimas. Aukštesnės kokybės palydoviniai duomenys leistų tiksliau vertinti pasėlių būklę, stebėti miškų kirtimus, analizuoti potvynių riziką, vertinti kelių ir energetikos infrastruktūros pokyčius. Vilniuje ir Kaune veikiančioms technologijų įmonėms tai atveria galimybes kurti naujas duomenų analitikos, dirbtinio intelekto ir geoinformacinių sistemų paslaugas.

Be to, Lietuvos viešasis sektorius vis aktyviau domisi skaitmeniniais sprendimais, todėl aukštos raiškos Žemės stebėjimo duomenys galėtų būti integruojami į aplinkosaugos, saugumo, transporto ir teritorijų planavimo sistemas.

Europos kosmoso rinka vejasi pasaulines tendencijas

Susidomėjimas VLEO technologijomis sparčiai auga visame pasaulyje. Kinija jau formuoja nacionalinį labai žemos Žemės orbitos technologijų aljansą, o įvairios kosmoso bendrovės per pastaruosius metus pritraukė šimtus milijonų dolerių investicijų naujos kartos palydovams. Europa šioje srityje kol kas turi mažiau iniciatyvų, todėl „Kreios Space“ ir „NanoAvionics“ projektas tampa strategiškai svarbus regiono konkurencingumui.

„Kreios Space“ vadovas Adriánas Senaras pabrėžia, kad žemiau, ilgiau ir efektyviau skriejantys palydovai gali pakeisti Žemės stebėjimo bei palydovinio ryšio paslaugų kokybę. Tuo metu „Kongsberg NanoAvionics“ vadovas Atle Wøllo akcentuoja, kad ši partnerystė rodo pasitikėjimą lietuvių kuriamomis palydovų platformomis ir jų gebėjimu prisitaikyti prie sudėtingų misijų reikalavimų.

Kodėl tai svarbu Lietuvos technologijų ekosistemai?

Lietuva jau kurį laiką siekia stiprinti aukštųjų technologijų, kosmoso inžinerijos ir skaitmeninių inovacijų pozicijas. Tokie projektai rodo, kad Lietuvos įmonės gali būti ne tik paslaugų tiekėjos, bet ir globalių kosmoso misijų technologinės partnerės. Tai kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, skatina inžinerijos studijų patrauklumą ir didina Lietuvos matomumą tarptautinėje kosmoso rinkoje.

Jei atmosferą naudojančio variklio bandymai bus sėkmingi, ši misija gali tapti pagrindu naujos kartos palydovams, kurie ilgiau veiks labai žemoje orbitoje, teiks tikslesnius duomenis ir bus tvaresni. Lietuvos technologijų bendruomenei tai – signalas, kad kosmoso inovacijos nebėra tolima ateitis. Jos jau kuriamos čia pat, dalyvaujant Lietuvos inžinieriams ir įmonėms.