Rumunijoje – ekstremali situacija
Rumunijoje visos šalies mastu paskelbta nepaprastoji padėtis. Dėl sausros ir smarkiai sumažėjusio Dunojaus bei kitų upių vandens srauto reikšmingai sumažėjo elektros energijos gamyba, praneša Rumunijos naujienų portalas „HotNews“.
Vienas Černavodos atominės elektrinės reaktorius yra sustabdytas. Kyla rizika, kad gali būti sustabdytas ir antrasis. Tokiu atveju Rumunija netektų apie 20 proc. savo elektros energijos gamybos pajėgumų.
Siekiant užtikrinti saugų antrojo Černavodos atominės elektrinės reaktoriaus darbą, viena Dunojaus atšaka buvo nukreipta į elektrinę.
Pirmadienį kariuomenė susprogdino Pârjoaia uolą – tai buvo antrasis bandymas po nesėkmingos operacijos savaitgalį. Šiuo metu inžinieriai gilina upės vagą ir skandina baržas, siekdami nukreipti Dunojaus srautą taip, kad į Černavodos atominę elektrinę būtų tiekiamas pakankamas vandens kiekis.
Šių priemonių imtasi po to, kai Dunojaus debitas sumažėjo iki 1 400 kubinių metrų per sekundę – tai beveik siekia istorinį minimumą, užfiksuotą 1985 metais. Dėl užsitęsusios sausros Rumunijos vyriausybė visam rugpjūčiui paskelbė ekstremaliąją parengtį ir skyrė 7 mln. lėjų (apie 1,3 mln. eurų) neatidėliotiniems darbams.
Dvi didžiausios Rumunijoje veikiančios automobilių gamintojos – „Dacia“ ir „Ford“ – savanoriškai sustabdė gamybą nuo rugpjūčio 3 iki 19 dienos. Jos jos siekia prisidėti prisidėti prie visos šalies elektros energijos vartojimo mažinimo. Vyriausybė kol kas nėra nustačiusi privalomų apribojimų – tik pateikusi rekomendacijas stambiems elektros energijos vartotojams.
Jasų miesto savivaldybė nusprendė kiekvieną vakarą nuo 21.00 iki 23.30 val. išjungti gatvių apšvietimą. Pagal 2021 m. gyventojų surašymo duomenis, Jasai yra trečias pagal dydį Rumunijos miestas, kuriame gyvena 271 692 žmonės.
Skubių priemonių imasi ir kitos šalys
Serbijoje vyriausybė, kaip praneša „Euronews“, ėmėsi priemonių mažinti elektros gamybą kai kuriose šalies hidroelektrinėse.
Dviejų didžiausių hidroelektrinių – Djerdap I ir Djerdap II, kurios pagamina apie 18 proc. visos Serbijos elektros energijos, gamyba sumažinta atitinkamai iki 20 ir 30 proc. jų pajėgumų, vietos žiniasklaidai sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović.
Su elektros energijos gamybos sunkumais susiduria ir Vengrija.
Sekmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pranešė, kad vienintelė šalies atominė elektrinė dėl regione tvyrančių itin aukštų temperatūrų turėtų būti sustabdyta.
„Dėl toliau mažėjančio Dunojaus vandens lygio 1.30 val. nakties bus sustabdytas vienas iš dviejų paskutinių veikiančių Pakš atominės elektrinės energijos gamybos blokų“, – netrukus po vidurnakčio socialiniame tinkle „X“ paskelbė P. Magyaras.
„Dėl to elektrinės galia sumažės iki vos 240 megavatų, o rytoj ji pirmą kartą per 44 metus bus visiškai sustabdyta“, – pridūrė jis.
Paveiktas ir Austrijos hidroenergetikos sektorius
Dėl rekordiškai žemo vandens lygio Dunojuje Austrijoje energijos gamyba hidroelektrinėse tai pat reikšmingai sumažėjo. Šiuo metu pagaminama apie 30 proc. mažiau elektros energijos nei įprastai tokiu metų laiku, praneša šalies žiniasklaidos priemonė „Der Standart“.
„Niekas čia dar nėra patyręs tokių sąlygų“, – sako Austrijos energetikos bendrovės „Verbund“ atstovas spaudai Florianas Seidlas. Šiuo metų laiku įprastai Dunojumi turėtų tekėti apie 2 100 kubinių metrų vandens per sekundę. Tačiau šiuo metu ties Greifenšteinu, Žemutinėje Austrijoje, išmatuotas srautas siekia vos 700 kubinių metrų per sekundę. Tai reiškia, kad upė perneša tik trečdalį įprasto vandens kiekio.
Pasak F. Seidlo, tai maždaug prilygsta trijų visiškai veikiančių Dunojaus hidroelektrinių gamybos praradimui.
Austrijos energetikos asociacija taip pat patvirtina, kad šie metai, kurie pagal hidrologinius stebėjimus yra sausiausi nuo matavimų pradžios, daro poveikį šalies elektros gamybai, ypač hidroenergetikos sektoriui.
Pasak asociacijos, tekančio vandens hidroelektrinių gamybos koeficientas – faktinės elektros gamybos ir ilgalaikio vidurkio santykis – yra 8 proc. mažesnis nei pernai ir 32 procentiniais punktais mažesnis už ilgalaikį vidurkį.
Ypač stipriai nukentėjo mažosios hidroelektrinės. Zalcburgo žemės duomenimis, kai kuriuose įrenginiuose gamyba sumažėjo net iki 50 proc.
Reino ir kitų upių lygis – rekordiškai žemas
Praėjusią savaitę Kelne, vakarų Vokietijoje, ir Lobite, kur Reinas iš Vokietijos įteka į Nyderlandus, tęsiantis karščio bangai, išmatuotas žemiausias vandens lygis nuo stebėjimų pradžios, praneša BBC.
Rekordiškai žemas vandens lygis užfiksuotas ir kitose didelėse Europos upėse, atliekančiose svarbų transporto, pramonės ir žemės ūkio vaidmenį, įskaitant Dunojų, tekantį per dešimt valstybių, bei ilgiausią Italijos upę – Po.
Remiantis Europos sausrų observatorijos (EU Drought Observatories) duomenimis, daugumoje Europos sausros situacija išliko stabiliai kritinė, o liepos viduryje dar labiau pablogėjo Vidurio ir Vakarų Europoje.
Nauja karščio banga turėtų tęstis dar bent savaitę, dėl to daugelyje Vidurio ir Pietų Europos šalių temperatūra pakils virš 40 °C.
Vokietijos žemo vandens lygio informacinė sistema (NIWIS) pranešė, kad liepos pabaigoje 44 proc. Reino upės matavimo stočių ir 78 proc. Dunojaus upės matavimo stočių užregistravo itin žemą vandens lygį.
Reinas, prasidedantis Šveicarijos Alpėse ir įtekantis į Šiaurės jūrą, yra vienas iš judriausių Europos vidaus vandens kelių. Mažėjantis vandens lygis kelia susirūpinimą dėl galimų ekonominių pasekmių, nes ribojama laivyba ir krovinių transportas.
Penktadienį ties Kaubo gyvenviete netoli Koblenco laivybai tinkamo vandens gylis sumažėjo iki 25 centimetrų – tiek pat, kiek rekordiškai sausringais 2018 m. Pirmadienį vandens lygis šiek tiek pakilo.
Kaubo vandens matavimo stotis vakarų Vokietijoje laikoma vienu svarbiausių Reino laivybos rodiklių, nes pagal joje fiksuojamą vandens lygį nustatoma, kokiu svoriu gali būti pakrauti krovininiai laivai. Žemas vandens lygis šioje vietoje gali smarkiai apriboti vidaus vandenų transportą.
Reino vandens kelių ir laivybos administracijos atstovas Martinas Woltersas Vokietijos visuomeniniam transliuotojui WDR teigė, kad nors visiškai sustabdyti laivybos Reino upe greičiausiai neprireiks, teks imtis atsargumo priemonių – pavyzdžiui, krovinius paskirstyti didesniam skaičiui laivų, kad kiekvienas jų būtų mažiau apkrautas.
Pasak jo, ilgainiui tai gali padidinti transportavimo išlaidas ir sukelti tiekimo grandinių sutrikimų.
„Ateina momentas, kai kroviniai tampa per maži, kad jų gabenimas būtų ekonomiškai naudingas, arba laivų savininkai ima baimintis sugadinti savo laivus“, – agentūrai „Reuters“ sakė vienas žaliavų rinkos prekiautojas.
Lemia klimato kaita
Ilgiausioje Italijos upėje – Po – liepos pabaigoje ties šiauriniu Kremonos miestu taip pat užfiksuotas rekordiškai žemas vandens lygis. Valdžios institucijos visame Po slėnyje sausros pavojaus lygį padidino iki aukščiausio, o ekspertai įspėja apie galimus geriamojo vandens tiekimo sutrikimus.
Sumažėjęs vandens debitas Po žiotyse taip pat lėmė, kad jūros sūrus vanduo pradėjo skverbtis į upės vagą. Tai trikdo ekosistemą ir sukelia rimtų problemų ūkininkams, naudojantiems Pado vandenį pasėliams drėkinti.
Neseniai organizacijos „World Weather Attribution“ mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didžiojoje Europos dalyje ilgalaikės kritulių mažėjimo tendencijos nėra aiškiai matomos.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina drėgmės garavimą dėl aukštesnės oro temperatūros, todėl sausros tampa labiau tikėtinos.
Karšti ir sausi orai taip pat didina vandens poreikį buityje, žemės ūkyje ir pramonėje.
Ilgalaikės sausros veikia ir ežerų vandens lygį, todėl mažėja gėlo vandens išteklių prieinamumas.
ES klimato kaitos stebėsenos tarnyba Copernicus pažymi, kad 2022 m. Europą alinusi sausra prisidėjo prie intensyvesnių miškų gaisrų, o dėl jų į atmosferą pateko daugiau anglies dioksido nei įprastai.