Estijos vyriausybė paskelbė, kad nuo 2026 metų pradžios šalis visiškai nutrauks suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos. Toks sprendimas užbaigs iki šiol galiojusią išimtį, kuri leido ribotą SGD kiekį įvežti į šalį, jei tik dujos nepatenka į nacionalinį skirstymo tinklą.
Sprendimas buvo priimtas rugsėjo 18 dieną Ministrų kabineto posėdyje. Apie tai pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna, pabrėždamas, kad tokia priemonė padės efektyviau įgyvendinti energetinį embargą Rusijai, įvestą po invazijos į Ukrainą.
Estija iki šiol jau buvo sustabdžiusi rusiškų dujų tiekimą per vamzdynus dar 2022 metų balandį. Tačiau SGD importas iš Rusijos tam tikromis sąlygomis vis dar vyko – šios dujos galėjo būti įvežamos, jei nebuvo naudojamos šalies vidaus tinkluose. Nuo 2026 metų ši galimybė nebegalios.
Uždaroma spraga, leidusi rusiškas dujas įvežti netiesiogiai
Iki šiol galiojusi išimtis buvo vertinama kaip akivaizdi spraga. Dujos, atgabentos kaip SGD, nebuvo formaliai naudojamos šalies viduje, tačiau netiesiogiai vis tiek galėjo palaikyti Rusijos energetikos sektoriaus pajamas. Pasak Margus Tsahkna, būtent todėl reikėjo imtis griežtesnių veiksmų.
„Šiuo metu suskystintų dujų importas iš Rusijos leidžiamas su sąlyga, kad jos nepatenka į skirstymo tinklą. Įsigaliojus pataisoms, draudimas bus taikomas ir tokioms dujoms, kurios nepatenka į vidaus tinklus“, – aiškino ministras per interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui.
Pasak jo, rusiškų SGD kiekiai, importuojami į Estiją, buvo palyginti nedideli, todėl verslas turės pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Be to, jis pridūrė, kad draudimas bus taikomas ir Baltarusijai – šaliai, aktyviai palaikančiai Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
Tikslas – mažinti agresijos finansavimo šaltinius
Margus Tsahkna pabrėžė, kad tokiais veiksmais Estija siekia prisidėti prie Rusijos agresijos kaštų didinimo. „Turime ir toliau didinti kainą, kurią Rusija moka už agresiją, bei nutraukti finansavimo kanalus, kurie palaiko jos karo mašiną“, – sakė jis.
Estija tokiu žingsniu prisijungia prie Suomijos, Lietuvos ir Latvijos, kurios jau yra visiškai uždraudusios bet kokį rusiškų dujų importą. Tai dar vienas svarbus signalas regioniniu mastu – Baltijos šalys, kaip ir Skandinavijos partneriai, demonstruoja vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Viršijama ES politika – Estija veikia sparčiau
Svarbu pažymėti, kad Estijos sprendimas yra griežtesnis nei šiuo metu galiojanti Europos Sąjungos pozicija. 2025 metų birželį Europos Komisija pateikė pasiūlymą palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų importo iki 2027 metų pabaigos.
Visgi Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę užsiminė, kad šis terminas gali būti sutrumpintas. Estijos iniciatyva rodo, kad kai kurios šalys nelaukia bendro ES sprendimo – jos pasirenka ryžtingesnius veiksmus anksčiau.
Tai atveria kelią platesnėms diskusijoms Briuselyje – ar nereikėtų ES lygmeniu paspartinti rusiškų išteklių atsisakymo, ypač kai kalbama apie šalis, finansuojančias karinę agresiją.
Poveikis rinkai – valdomas ir laiku suplanuotas
Nors SGD importas iš Rusijos Estijoje ir nebuvo masinis, sprendimas turės įtakos tam tikriems verslo sektoriams. Visgi, anot vyriausybės, šis poveikis bus ribotas – įmonės jau kurį laiką žinojo apie numatomą pakeitimą, tad turėjo laiko ieškoti alternatyvų.
Tai dar vienas pavyzdys, kaip šalys gali strategiškai planuoti energetinius pokyčius, nepalikdamos vietos netikėtumams ar krizėms. Energetinis saugumas tampa ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu prioritetu – ypač regione, kurį karo veiksmai paliečia tiesiogiai.
Baltijos šalys demonstruoja kryptingą poziciją
Estijos sprendimas žymi dar vieną žingsnį stiprinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Draudimas SGD importui pašalina paskutinę likusią sąlygą, leidusią rusiškoms dujoms pasiekti šalies teritoriją. Kartu tai sustiprina viso regiono atsparumą Kremliaus energetinei įtakai.
Augantis šalių skaičius, savarankiškai priimančių ryžtingus sprendimus, daro spaudimą ir visai ES politikai. Kai šalys narės imasi iniciatyvos, tampa akivaizdu – geopolitiniai principai svarbesni už trumpalaikį patogumą. Estija rodo, kad tvirtos vertybinės nuostatos gali virsti konkrečiais, apčiuopiamais veiksmais.