1 nuotr.
Dėl aiškios lyderystės stokos vadinamoji norinčiųjų koalicija palaipsniui nyksta. EPA-Eltos nuotr.
Straipsnyje, kurio antraštė skelbia apie „lėtą norinčiųjų koalicijos mirtį”, pažymima, kad naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Endis Bernemas (Andy Burnham), pradėjęs eiti pareigas po Keiro Starmerio atsistatydinimo, daugiausia dėmesio skiria vidaus politikos klausimams, o Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron) nebus galima kandidatuoti naujai kadencijai. Dėl to koalicija lieka be aiškaus lyderio.
„Po to, kai K.Starmeris pasitraukė, o E.Makronas negalės dalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose, kyla rizika, kad susidarys lyderystės vakuumas, galintis palikti Europą be aiškios krypties,” – rašo laikraštis.
Po kitąmet vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų E.Makroną gali pakeisti Marina Le Pen (Marine Le Pen), vadovaujanti dešiniosios Nacionalinio susivienijimo partijos parlamentinei frakcijai.
Ji paskelbė ketinanti išvesti šalį iš NATO vadovybės ir panaikinti antirusiškas sankcijas.
Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas „Telegraph” pripažino, kad Londonas jau analizuoja galimas M.Le Pen pergalės pasekmes dvišaliams santykiams ir „norinčiųjų koalicijos” perspektyvas.
Pasak straipsnio autoriaus, į koalicijos lyderio vaidmenį galėtų pretenduoti Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas (Friedrich Merz), tačiau šalies vidinė politinė situacija negali pasigirti stabilumu.
Be to, Vokietija atsisakė siųsti savo kariuomenę į Ukrainoje planuotą dislokuoti koalicinį kontingentą.
Noro jame dalyvauti neišreiškė ir Lenkija.
Apibendrindamas autorius daro išvadą, kad koalicijos išsaugojimas įmanomas tik tuo atveju, jei lyderio vaidmens imtųsi E.Bernemas.