Tai, kad karščio bangos yra pavojingos vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir sukelia trumpalaikius ankstyvų mirčių šuolius, žinoma jau seniai. Tačiau mokslininkai teigia, kad karštis gali daryti ir ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai.
Tyrimai rodo, kad vis sugrįžtančios karščio bangos pagreitina žmonių senėjimą, ir šis poveikis gali prilygti žalai, kurią sveikatai daro rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba ar nepakankamas fizinis aktyvumas.
Mokslininkai nustatė, kad intensyvios ir užsitęsusios karščio bangos organizmo biologinį laikrodį gali pasukti net puse metų į priekį. Nuo tokios žalos labiausiai kenčia miestuose gyvenantys žmonės ir asmenys, turintys aukštesnį kūno masės indeksą (KMI), rašo „Daily Mail“.
Taip gali būti dėl to, jog kaitra sukelia įvairius vidinius sutrikimus, nuo kurių organizmo ląstelės patiria didesnį stresą. Karščių metu išsibalanduoja ir organizmo medžiagų apykaita.
„Intensyvėjant visuotiniam atšilimui, karščio bangos tampa vis dažnesnės, ilgesnės ir stipresnės, todėl didėja su jomis susijusi našta sveikatai“, – žurnale „Cyborg and Bionic Systems“ rašė mokslininkų komanda.
„Mes nustatėme, kad karščio bangų poveikis yra susijęs su greitesniu vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusių žmonių biologiniu senėjimu.“
Jie pridūrė, kad tai „pabrėžia senstančios populiacijos pažeidžiamumą klimato sąlygų sukeliamam terminiam stresui“.
Fiziologinė karščio žala
Atlikdama šį tyrimą, Džedziango universiteto mokslininkai analizavo daugiau nei 2 300 suaugusiųjų iš visos Kinijos duomenis. Jų biologinis amžius buvo matuojamas tiek 2011, tiek 2015 metais.
Norėdami įvertinti, kiek karščio bangų jie patyrė, tyrinėtojai tikrino meteorologinius duomenis, surinktus per 12 mėnesių iki kiekvieno biologinio amžiaus vertinimo. Pačią karščio bangą jie apibrėžė kaip karštį, trunkantį ne mažiau kaip keturias dienas iš eilės ir viršijantį 2,5 proc. karščiausių dienų, būdingų tam miestui.
Analizė parodė, kad kiekviena papildoma karščio banga biologinį amžių padidindavo net puse metų. Žmonės, patyrę intensyvesnes karščio bangas, senėjo greičiau nei tie, kurių miestuose karštis būdavo švelnesnis.
Tolesni tyrimai parodė, kad ekstremalus karštis organizmui sukelia ilgalaikį fiziologinį stresą. Pakilus aplinkos temperatūrai, organizmas turi dirbti intensyviau, kad išlaikytų normalias kūno sąlygas, o tai sukelia papildomą naštą procesams, reguliuojantiems, kaip ląstelės gamina energiją ir pasisavina riebalus bei cukrų.
Mokslininkai nustatė požymių, jog karštis sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą, o pakartotinis karščio bangų poveikis siejasi su padidėjusiu cholesterolio lygiu ir aukštesniais HbA1c – vidutinio cukraus kiekio kraujyje – rodikliais. Tai svarbus ryšys, nes riebalų ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė yra svarbi sveikų ląstelių ir organų palaikymo dalis, ypač senstant.
Komanda taip pat pastebėjo, kad vyresnio amžiaus pelėms karščio bangos pakeitė genus, susijusius su lipidų apykaita ir atsparumu insulinui – procesais, kurie padeda organizmui tvarkytis su riebalais ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Mokslininkų teigimu, karštis taip pat sukelia oksidacinį stresą, mitochondrijų disfunkciją ir apkrauna ląstelių baltymų sintezės mechanizmus.
Laikui bėgant, tokie medžiagų apykaitos ir ląstelių funkcijų sutrikdymai dar labiau pakerta fiziologinį atsparumą, kuris senstant ir taip silpsta. Todėl besikartojantys karščio bangų periodai gali veikti kaip papildomas aplinkos streso veiksnys, spartinantis organizmo biologinį senėjimą.
„Šie rezultatai rodo, kad vis sugrįžtančios karščio bangos daro ilgalaikę fiziologinę žalą ir prisideda prie greitesnio biologinio senėjimo“, – padarė išvadą mokslininkai.
Karščio poveikis sveikatai tik didės
Dar didesnio masto tyrimas, parodęs, kad karščio bangos skatina biologinį senėjimą, buvo atliktas Taivane. Mokslininkai net 15 metų stebėjo 25 000 žmonių ir karščio antplūdžius lygino su jų biologiniu amžiumi – bendru sveikatos rodikliu.
Jie nustatė, kad žmonių, kurie per dvejus metus patyrė keturiomis karščio dienomis daugiau nei kiti, biologinis amžius buvo padidėjęs maždaug devyniomis dienomis. Ypač stiprus karščio poveikis pasireiškė fizinį darbą dirbantiems darbininkams, paprastai daug laiko praleidžiantiems lauke – jų biologinis amžius buvo padidėjęs net 33 dienomis, skelbė „The Guardian“.
Nors biologinio amžiaus pokytis iš pirmo žvilgsnio atrodo gana nedidelis, mokslininkai pažymi, kad jis buvo užfiksuotas tik per dvejų metų laikotarpį. Tačiau juos domina karščio įtaka sveikatai per visą žmonių gyvenimą.
„Jei karščio bangų poveikis kaupsis kelis dešimtmečius, pasekmės sveikatai bus kur kas didesnės, nei mes nustatėme“, – teigė šiam tyrimui vadovavęs Honkongo universiteto mokslininkas dr. Cui Guo.
„Karščio bangos tampa vis dažnesnės ir ilgesnės, todėl ateityje jų poveikis sveikatai gali būti kur kas reikšmingesnis.“
Šiam tyrimui, kuris 2025 metais buvo publikuotas žurnale „Nature Climate Change“, buvo naudojami įvairių medicininių tyrimų rezultatai, įskaitant kraujospūdį, uždegimo rodiklius, cholesterolio kiekį bei plaučių, kepenų ir inkstų funkcijas. Pagal juos buvo nustatytas kiekvieno tyrime dalyvavusio asmens biologinis amžius. Tuomet mokslininkai šiuos duomenis lygino su kiekvieno asmens chronologiniu amžiumi ir žiūrėjo, ar išgyventos karščio bangos buvo susijusios su spartesniu senėjimu.
Tyrime buvo atsižvelgta į žmonių svorį, rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročius, bet kokias anksčiau diagnozuotas ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ir vėžį, taip pat į bendrą oro kondicionierių naudojimą jų gyvenamajame rajone.
Mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau ekstremalaus karščio dienų žmonės patirdavo, tuo greičiau jie senėdavo: kiekvienas papildomas 1,3 °C bendrame susikaupusiame šilumos kiekyje biologinį amžių padidindavo maždaug aštuoniomis – dvylika dienų.
Didžiausią žalą sveikatai karštis darė tiems žmonėms, kurie turi ribotą prieigą prie kondicionierių: lauke dirbantiems darbininkams ir kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.
Kadangi karščio bangų poveikis sveikatai yra linkęs kauptis, o klimato modeliai rodo, jog vidutinė pasaulio temperatūra ir toliau kils, tokie tyrimai pabrėžia būtinybę ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti nuo karščio pažeidžiamiausias populiacijos dalis, ir verčia permąstyti bei papildyti pačią sveiko senėjimo koncepciją, pažymi mokslininkai.