Išgėrus kavos, galima pasižvalgyti po Alfamos apžvalgos aikšteles – nuo jų labai gerai matosi rajono grožis, atrodo kaip iš atviruko. Didžiausias mano patarimas – Alfamą lankyti kuo anksčiau ryte. Pirmas dalykas, mažiau kaitina saulė. Antra, mažiau turistų. Pavyzdžiui, dabar laisvai galiu prieiti prie turėklų ir aprodyti vaizdus, bet po pietų čia bus dar daugiau žmonių, teks remtis petys į petį.

Mums, turistams, rajonas yra įspūdingas, tarsi muziejus po atviru dangumi. Juokingiausia, kad patiems Lisabonos gyventojams čia nėra nieko ypatingo – tai yra paprastas, vidutinės klasės žmonių gyvenimas. Visgi man, kaip prašalaičiui, labai įdomu stebėti vietinių kasdienybę. Aišku, čia tikrai nepatiktų gyventi tiems, kas mėgsta didelius kiemus. Visas rajonas yra suspaustas, sumažintas, tarsi būtų mini pasaulis.

O dabar esu prie Balandžio 25-osios tilto – vieno garsiausių ne tik Lisabonoje, bet ir visoje Portugalijoje. Prie šio tilto yra kitas jaunimo mėgstamas rajonas LX Factory. Anksčiau čia buvo fabrikas, o dabar padaryta daug įvairių bariukų, kavinukių, meninių dirbtuvių.

Kol šviesu, čia dar mažai judesio, bet, kuo daugiau tamsos, tuo daugiau drąsos bei veiksmo. Kai pirmą kartą prieš 10 metų lankiausi Lisabonoje, tokių vietų daugiau mieste nebuvo. Sakydavo, kad, jei nori pamatyti kažką madingo, išskirtinio, tai važiuok čia.

Jei internete ieškosite priežasčių, kodėl užsieniečiams patinka Lisabona, daug kur rasite atsakymą, kad dėl maisto. Tikrai daug turistų į šį miestą atvyksta turėdami gastronominių tikslų. Aš juos puikiai suprantu.