Atkreipė dėmesį į pirkimų augimą
Vienas prokremliškas internautas savo „Facebook“ paskyroje pastebėjo, kad, „nepaisant oficialios antirusiškos retorikos ir griežtų sankcijų, ES šalys ir toliau didina rusiškų energijos išteklių, pirmiausia dujų, pirkimą“.
Jis nurodė, kad artėjant žiemai, septynios ES šalys gerokai padidino energetinių išteklių importą iš Rusijos. Ši tendencija spartėja dėl pasaulinės rinkos nestabilumo ir nuolatinio netikrumo dėl alternatyvių tiekimo šaltinių, pažymėjo jis.
Vyras atkreipė dėmesį, jog Prancūzija ir Nyderlandai parodė didžiausią augimą.
„Europos valstybių lyderiai yra tikrai psichiškai nesveiki žmonės… kad beveik visi, kaip susitarę vykdo antirusišką propagandą, tačiau be Rusijos pagalbos negali išgyventi“, – replikavo internautas.
Kita internautė pasidalijo žinia, jog „karo metu keturios ES šalys mokėjo V.Putinui už dujas pusantro karto. Daugiau, nei išleido Ukrainai teikiamai pagalbai“.
„Spėkite, kurios šalys?
Ne, nei Vengrija, nei Slovakija, kurią visi entuziastingai kritikuoja dėl rusiškos energijos pirkimo, nėra tarp šių keturių.
Tai geriausios Ukrainos draugės – Prancūzija, taip pat Belgija, Ispanija ir Nyderlandai. Jos tuo pačiu laikotarpiu vien SGD mokėjimais finansavo Rusijos karinį biudžetą, kuris sudarė 34,3 mlrd. eurų. O tuo pačiu laikotarpiu Ukraina gavo 21,2 mlrd. eurų pagalbos“, – rašė ji.
Kritikavo Trumpas
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje kalbėjęs JAV prezidentas D.Trumpas griežtai sukritikavo Europą dėl rusiškų dujų pirkimo, ir reikalavo, kad jie nedelsiant tai nutrauktų.
AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
„Europa turi imtis veiksmų. Jie negali elgtis taip, kaip dabar elgiasi. Jie perka naftą ir dujas iš Rusijos, nors patys kovoja su Rusija. Tai gėdinga, ir man buvo labai gėda už juos, kai tai sužinojau“, – sakė D.Trumpas.
Kai kurių šalių pirkimai paaugo
Spalio 10 d. naujienų agentūra „Reuters“ publikavo straipsnį, kuriame atskleidė, jog kai kurios Europos šalys iš tiesų padidino rusiškų energijos išteklių pirkimus, taip prisidėdamos prie Maskvos karo ekonomikos, tuo pačiu metu toliau remdamos Ukrainą. Ši analizė kartu su D.Trumpo komentarais stipriai paspartino prokremliškus kanalus aptarinėti problemą.
Shutterstock nuotr./Europos Sąjunga
Remiantis Helsinkyje įsikūrusios nepriklausomos tyrimų organizacijos „Centre for Research on Energy and Clean Air“ (CREA) duomenų analize, kurią atliko „Reuters“, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius ES importavo daugiau nei 11 mlrd. eurų vertės Rusijos energijos išteklių.
Tyrimas parodė, jog septynios iš 27 ES valstybių narių padidino importą, palyginti su praėjusiais metais. Tarp jų pateko ir penkios valstybės, kurios remia Ukrainą kare su Rusija.
Prancūzija padidino Rusijos energijos pirkimus 40 proc. – iki 2,2 mlrd. eurų. Nyderlandai padidino 72 proc. – iki 498 mln. eurų.
Vengrijos importuojamos rusiškos energijos vertė išaugo 11 proc. Belgijos – 3 proc., Kroatijos – 55 proc., Rumunijos – 57 proc. ir Portugalijos 167 proc.
Šie procentai iš ties yra dideli ir prokremliški internautai mėgsta juos išnaudoti savo naudai. Jie gali sukelti klaidingą įspūdį, kad priklausomybė nuo Maskvos vėl auga, nors iš tiesų ji mažėja.
„Reuters“ taip pat publikuoja lentelę, kurioje pateikti šie skaičiai. Jie diskredituoja internautų pastebėjimus, kad už didžiausius pirkimus nėra atsakingos Vengrija ir Slovakija.
Pastarosios, palaikančios draugiškus ryšius su Kremliumi, išlieka vienos pagrindinių importuotojų. Kartu jos sudaro 5 mlrd. eurų iš 11 mlrd. eurų sumos.
„Reuters“ lentelė/Grafike matyti, kad kelios ES valstybės narės 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. padidino energijos importą iš Rusijos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, vertinant pagal importo vertę.
Taigi, priešingai nei pastebėjo internautai, šios šalys iš tiesų vis dar yra vienos iš didžiausių Rusijos energijos pirkėjų. Be to, ir toliau atmeta idėjas atsisakyti rusiškų dujų.
Naujienų agentūra taip pat pastebi, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m., bendras ES Rusijos energijos importas siekė daugiau nei 213 mlrd. eurų. Tuo tarpu, per tą patį laikotarpį skirta parama Ukrainai siekia 167 mlrd. eurų. Anot Vokietijos ekonomikos Kielio instituto, ES išlieka didžiausia Ukrainos rėmėja.
Kur keliauja dujos ir kodėl jų sunku atsisakyti?
Viena detalė, kurią nutyli internautai, yra tai, jog dažnai ši energija greičiausiai nėra suvartojama pačių šalių. „Reuters“ savo analizėje pabrėžia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai tokiose šalyse, kaip Prancūzija ir Ispanija, veikia kaip vartai rusiškoms dujoms į Europą. Tačiau jos dažnai nėra suvartojamos tose šalyse, o siunčiamos į kita šalis – pirkėjams visame bloke.
„The New York Times“/CLARA VANNUCCI nuotr./SDG terminalas Italijoje
CREA ES ir Rusijos santykių ekspertas Vaibhavas Raghunandanas agentūrai padidėjusius srautus apibūdino kaip „tam tikrą savęs sabotažo formą“ kai kurių šalių atžvilgiu, turint omenyje, kad energetikos pardavimai yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis kare.
Svarbu paminėti, kad įmonės, kurios importuoja dujas į Europą, dirba pagal ilgalaikes sutartis, kurios galioja iki 2030 ar 2040 m.
Prancūzijos energetikos ministerija agentūrai nurodė, jog šiemet Prancūzijos importuojamos rusiškos energijos vertė išaugo, nes šalis aptarnavo kitų valstybių klientus, tačiau konkrečių šalių ir įmonių nenurodė. Pasak analitikų, dujų rinkos duomenys rodo, kad dalis Prancūzijos importuojamų rusiškų dujų yra nukreipiamos į Vokietiją.
Nyderlandų vyriausybė savo ruožtu tikino palaikanti ES planus palaipsniui atsisakyti rusiškos energijos, tačiau, kol šie pasiūlymai neįtvirtinti ES teisėje, ji neturi galios blokuoti esamų sutarčių tarp Europos įmonių ir Rusijos tiekėjų.
Belgijos energetikos ministerija paaiškino, kad importo padidėjimą lėmė atskiros ES sankcijos, kurios uždraudė rusiškų SGD reeksportą už ES ribų. Tai reiškia, kad atvykstančios dujos turėjo būti iškraunamos Belgijoje, užuot perkraunamos iš vieno laivo į kitą ir gabenamos toliau į galutinę paskirties vietą.
Portugalijos energetikos ministerija teigė, jog šalis importuoja tik nedidelius kiekius rusiškų dujų ir kad srautas per metus bus mažesnis nei 2024 m.
Priklausomybė žymiai sumažėjo
Prokremliški kanalai paprastai atsirenka ir cituoja tik teiginius, kad Europa toliau perka rusiškus išteklius ir netgi didina jų pirkimus. Tačiau jie neužsimena apie faktą, jog prasidėjus karui Ukrainoje Europa stipriai sumažino savo priklausomybę nuo Maskvos energijos ir toliau tai daro.
„Gazprom“ nuotr./Dujotiekis Rusijoje
Netgi „Reuters“ straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta, jog nuo 2022 m. ES sumažino savo priklausomybę nuo kadaise dominavusio tiekėjo Rusijos maždaug 90 proc.
Anot CREA duomenų, 2021 m. ES importavo daugiau nei 133 mlrd. eurų vertės Rusijos energijos. Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. ES importas siekė tik 11,4 mlrd. eurų. Šie skaičiai taip pat yra 21 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.
Taigi, nors kai kurios šalys iš tiesų padidino importą šiais metais, kitos jį sumažino, o bendra tendencija akivaizdi – jis mažėja.
Pasak Europos Sąjungos Tarybos, per pastaruosius kelerius metus dujų importas iš Rusijos dujotiekių sumažėjo, o SGD importas iš patikimų partnerių, tokių kaip JAV ir Norvegija, išaugo.
2021 m. Rusija per dujotiekius tiekė daugiau nei 40 proc. ES dujų, o 2024 m. ši dalis sumažėjo iki 11 proc.
Tačiau Rusija 2024 m. vis dar tiekė 19 proc. ES dujų – palyginti su 45 proc. prieš karą.
Taryba pažymi, kad diversifikacija yra ilgas ir brangus procesas, reikalaujantis investicijų į infrastruktūra, tačiau ES veikia greitai.
ES planai uždrausti rusiškas dujas
Duomenys rodo, kad SGD dabar sudaro didžiausią ES importuojamos rusiškos energijos dalį – beveik pusę visų pirkimų vertės.
ES valstybės šią savaitę susitarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos. Taip siekiama sumažinti Rusijos galimybes naudoti dujas kaip geopolitinį ginklą.
Patvirtintame plane numatoma, kad palaipsniui bus nutrauktas tiek vamzdynais tiekiamų dujų, tiek SGD importas iš Rusijos. Šiam žingsniui dar turi pritarti Europos parlamentas.
Europos Komisija siekia, kad SGD importas būtų palaipsniui nutrauktas metais anksčiau nei planuota. Tačiau sankcijoms reikia vieningo visų 27 ES valstybių narių pritarimo, o tai kartais sunku pasiekti.
Visgi tokiems prekybos apribojimams, kaip šie, reikia 15 šalių svertinės daugumos pritarimo. Tai galima apeiti Vengrijos ir Slovakijos priešinimąsi naujiems apribojimams.
Pasak diplomatų, naujausią žingsnį palaikė visos Bendrijos valstybės, išskyrus Vengriją ir Slovakiją.
Šalys teigė, kad dėl geografinių apribojimų, kaip nesamos prieigos prie jūros, jos neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau pirkti rusiškas dujas. Tačiau ekspertai iš esmės nesutinka su šiais teiginiais.
Tikimasi, kad pagal priimtą pasiūlymą rusiškų dujų importas pagal naujas sutartis bus uždraustas nuo kitų metų pradžios.
Galiojančioms sutartims bus taikomas pereinamasis laikotarpis: įplaukos pagal trumpalaikes sutartis bus leidžiamos iki kitų metų birželio 17 dienos, o pagal ilgalaikes sutartis – iki 2028-ųjų pradžios.
ES energetikos vadovas praėjusį mėnesį nurodė, kad laipsniškas atsitraukimas nuo rusiškų energetikos šaltinių yra suplanuotas taip, valstybės narės nepatirtų energijos kainų šuolių ar tiekimo sutrikimų.
D.Trumpas siūlė, jog JAV nafta ir dujos galėtų pakeisti rusiškus išteklius. Daugelis analitikų sutinka, jog toks perėjimas įmanomas, tačiau pažymi, kad tai padidintų Europos priklausomybę nuo JAV, kuomet Vašingtonas taikos tarifus kaip politinį įrankį.
Jungtinės Valstijos – didžiausia naftos gamintoja pasaulyje – yra didžiausia šių dujų tiekėja: į ES iš jų atkeliauja beveik 45 proc. viso bloko importo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Šiais metais kai kurios ES valstybės padidino dujų importą iš Rusijos, tačiau nuo karo šie rodikliai ženkliai nukrito. Be to, ES valstybės sutarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos. Taip įmonės ir šalys, kurios yra sudariusios ilgalaikes sutartis, galėtų stabdyti importą. Priešingai nei atkreipia dėmesį internautai, Vengrija ir Slovakija ir toliau yra didžiausios rusiškos energijos importuotojos ir toliau labiausiai priešinasi jų atsisakymui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.