Apie tai rašo CNN.
„Didžiuliai metano kiekiai yra rezervuaruose, kurie susiformavo per tūkstantmečius po jūros dugnu visame pasaulyje.
Šis nematomas dujas, teršiantis klimatą, gali išsiskirti į vandenį per įtrūkimus jūros dugne, dažnai pasireikšdamas burbuliukų srautu, kylantį į vandenyno paviršių“, – aiškinama straipsnyje.
Šiuo metu apie šiuos povandeninius šaltinius, jų veikimą, metano kiekį ir tūrį, kuris patenka į atmosferą, palyginti su kiekiu, kurį sugeria po vandenynu gyvenantys mikroorganizmai, žinoma gana nedaug.
Tačiau mokslininkai nori juos geriau suprasti, nes šis aplinkai labai žalingas dujas per pirmuosius 20 savo egzistavimo metų atmosferoje sulaiko 80 kartų daugiau šilumos nei anglies dioksidas.
„Metano šaltiniai Antarktidoje yra vieni iš mažiausiai ištirtų planetoje, todėl tarptautinė mokslininkų grupė nusprendė juos surasti. Jie naudojo akustinių tyrimų iš laivų, nuotoliniu būdu valdomų aparatų ir narų derinį, kad paimtų mėginius iš įvairių vietų Roso jūroje, įlankoje Pietų vandenyne Antarktidoje, 16–790 pėdų gylyje“, – pabrėžė CNN.
Tai, ką jie rado, juos labai nustebino. Remiantis šį mėnesį žurnale „Nature Communications“ paskelbtu tyrimu, jie aptiko daugiau nei 40 metano nuotėkių sekliose Ross jūros vietose.
Pažymima, kad daugelis nuotėkių buvo aptikti vietose, kurios anksčiau buvo ne kartą tiriamos, o tai rodo jų naujumą.
Remiantis ataskaita, tai gali rodyti „fundamentalius pokyčius“ metano išsiskyrime šiame regione.
Metano šaltiniai yra gana paplitęs reiškinys visame pasaulyje, tačiau anksčiau Antarktidoje buvo patvirtintas tik vienas aktyvus nuotėkis, sakė ataskaitos autorė ir jūrų mokslininkė iš tyrimų organizacijos „Earth Sciences New Zealand“ Sara Sibruk.
„Tai, kas anksčiau buvo laikoma retu reiškiniu, dabar, atrodo, tampa įprasta“, – pabrėžė ji komentare CNN.
Pasak jos, kiekvienas aptiktas nuotėkis buvo lydimas „momentinio susižavėjimo“, kuris „greitai virto nerimu ir susirūpinimu“.
„Baiminamasi, kad šie nuotėkiai gali greitai perkelti metaną į atmosferą, paverčiant juos taršos šaltiniu, prisidedančiu prie visuotinio atšilimo, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į prognozes dėl būsimų klimato pokyčių.
Mokslininkai taip pat yra susirūpinę, kad metanas gali turėti kaskadinį poveikį jūrų gyvybei“, – įspėjo leidinyje.
Atradimas jūros dugne pribloškė mokslininkus
Savo ruožtu Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje jūrų biologijos profesorius ir tyrimo autorius Andrew Turber pažymėjo, kad metanas yra „tikra nežinoma dydis, jis pakyla į atmosferą, ir mes nežinome, kodėl“.
Pasak jo, viena iš rimčiausių problemų yra tai, kas vyksta Antarktidoje, kur yra didžiuliai metano telkiniai.
Jis įspėjo, kad jei žmonės toliau šildys planetą, šie nuotėkiai gali tapti „natūralia laboratorija pavojaus epicentre“.
„Juos įdomu tirti ir suprasti, bet reikia būti labai atsargiems, nes jie gali tapti pavojingi, jei bus provokuojami ar nuvertinami“, – pabrėžė Turberis.
Šaltinis: unian.net