Dar visai neseniai Rokas Siaurusaitis žingsniavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o šiandien Rokas pasirodo ant žymių teatrų scenų. Teatro scena – naujasis Roko gyvenimas etapas, kurį stengiasi išnaudoti maksimaliai ir visą dėmesį bei laiką skiria tik aktorystei.
Rokas Siaurusaitis
(7 nuotr.) 
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Rokas Siaurusaitis (Nuotr. asmeninio albumo)
Aktorius atvirauja, jog susidomėjimas vaidyba atsirado dar mokykloje, ankstyvos paauglystės metais:
„Dažnai lankydavausi teatre, žiūrėdavau įvairius spektaklius ir kažkaip vienu momentu pagalvojau, jog ir aš noriu stovėti toje teatro scenoje ir būti prieš žiūrovus. Pradėjau lankyti teatro būrelį, kol galiausia po mokyklos įstojau į teatro akademiją“.
Rokas prisiminimais nusikėlęs į paauglystę prisimena, jog kaip ir kiekvienas moksleivis, tikrai pasvarstė apie kelias profesijas, tačiau pradėjus linkti reikiama linkme, jokio plano B nebuvo. Mintyse buvo tik aktorystė.
Akademija – vieni gražiausių prisiminimų
Dar visai neseniai Rokas gavo diplomą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo aktoriaus specialybę. Vyras apie šią vietą atsiliepia pačiais gražiausiais žodžiais.
Ne paslaptis, jog stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją reikalingas ne tik mokyklos baigimo diplomas, tačiau būsimi studentai dar laiko ir stojamuosius, o po jų būna priimti toli gražu ne visi studentai.
Rokas pasakojo, kad teko girdėti, kad vienais metais stojančiųjų buvo apie 600-800:
„Mūsų tais metais stojo dar mažokai, palyginus. Stojo gal 200-250 žmonių iš kurių buvo atrinkti 20, kurie galės mokytis“.
„Man buvo be galo smagu ten mokytis. Labai linksmi 4 metai buvo. Džiaugiuosi, kad stresas ir užimtumas nesužludė to jaudulio savyje“, – džiaugiasi Rokas.
Nors stojamųjų egzaminų tvarka kiek pakitusi, Rokas prisimena, ką reikėjo daryti tuomet, kai norėjo patekti į akademiją:
„Reikėjo pasakyti prozos tekstą, tuomet pasirinkti poeziją, keletą eilėraščių, susikurto etiudo vaidyba, o vėliau komisijos nariai duoda užduotis. Čia yra keli etapai, o jiems skirta dažniausia būna 3 dienos“.
Ne paslaptis, jog Roko tėtis Džiugas yra vienas žymiausių aktorių Lietuvoje, todėl galima pamanyti, jog aktorystė Rokui jau įgimta, tačiau aktorius atvirauja, jog vis tiek reikia įdėti daug darbo:
„Manau, kad per tuos 4 metus vis tiek išmoksti tikrai daug. Tas prigimtinis dalykas yra labai slidus, su ta nuojauta yra viskas gerai, tačiau talentas, palyginus su darbu, kurį reikia įdėti, yra niekis. Viskas ateina su darbu“.
Teatro ir kino skirtumai Roko akimis
Aktorystė tarp teatro ir kino kitokia, tam pritaria ir Rokas. Vyras neslepia, jog jo širdis, vis tik, yra teatre. Save išbandyti kino aikštelėje jau yra tekę, tačiau Rokas atvirauja, jog vis tiek labiau patinka teatras:
„Mane vienareikšmiškai labiau traukia teatras, o ne kinas, bet nežinau kodėl, gal todėl, nes jaučiuosi nepasiruošęs kinui. Tarp jų labai skirtinga vaidyba, prieš kamerą ir prieš žiūrovus. Man atrodo, kad prieš žiūrovus būti scenoje net lengviau, nei vaidinti prieš kamerą“.
Rokas jau turėjo galimybę filmuotis dvejuose filmuose ir viename seriale, tad atvirauja, jog visas pasiruošimo procesas taip pat labai skiriasi.
„Teatre pasiruošimas spektakliui vyksta 2-3 mėnesius ir tai yra nuolatinis vyksmas, o kine tu labiau ruošiese individualiai ir tuomet ateini į filmavimo aikštelę, tai tas nuoseklumas man labiau jaučiasi teatre, o kinui ruošiantis, tu turi labiau pats sau kurtis to personažo būdą individualiai ir ateiti į aikštelę jau pasiruošęs ir išmokęs“.
Aktorius pasakoja, kad teatro žavesys tame ir yra, kad tu gali suklysti, tačiau dėl to spektaklis tikrai nesustoja, stengiesi išlaviruoti, o kine, kuomet įvyksta klaida, tada viskas yra perfilmuojama, todėl teatras tampa daug natūralesnis.
„Svarbiausia – nepasimesti ir grįžti į bėgius“, – juokiasi Rokas.
„Dabar man pats darbo įkarštis. Išėjęs po repeticijos, jau galvoju apie sekančią“, – dalinasi aktorius.
Jau yra tekę ant scenos pastovėti ir šeimyniškai su tėčiu
Nors spektaklių bei kino filmavimų yra daug, tačiau Rokas jau turėjo garbę scenoje pastovėti ir su tėčiu – Džiugu Siaurusaičiu.
„Mūsų kelis kursiokus, dar akademijos laiku, 4-ame kurse buvo pasikvietęs Jonas Vaitkus į savo spektaklį „Atžalynas“ ir ten kaip tik tėtis vaidino mokytoju, o mes vaidinome gimnazistus, paskui man teko suvaidinti irgi mokytoją, tai teko kartu pabūti su tėčiu vienoje scenoje“, – prisiminęs su šypsena pasakoja Rokas.
Tokį džiaugsmą, vienoje scenoje pastovėti su savo šeimos narius turi ne kiekvienas, tad Rokas šia patirtimi itin džiaugiasi:
„Pastovėti scenoje su tėčiu iš tikrųjų buvo labai smagu. Ten, žinoma, nėra vaidinama kokia tragedija, gal labiau komedijinė scena, tai su juo tikrai linksma“, – pasakoja Rokas.
Nors Roko sesuo Kotryna taip pat sukiojasi teatre, Rokas atvirauja, jog kūrybinėje erdvėje dar nebuvo susitikę.
„Kotryna yra sakiusi, jog atsiras koks nors personažas tinkantis man, tuomet pakvies“, – šypteli Rokas.
Aktorius atvirauja, jog su tėčiu vienas kitam kritika nesisvaido:
„Būna gal tam tikrų pastebėjimų geranoriškų, bet priimti iš tėčio kritiką man tikrai nėra sunku“.