Plastiko konteineryje negali atsirasti daugybė daiktų iš plastiko: paaiškina, kodėl
Licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ Tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pasakoja, kodėl bet kokių plastikinių daiktų metimas į iš pirmo žvilgsnio būtent tam skirtą konteinerį iš tiesų yra klaida:
„Nors ir vadiname plastiko ar popieriaus, stiklo konteineriais, išties juos turėtume vadinti pakuočių rūšiavimo konteineriais. Tokia sistema atliepia būtent perdirbamumo galimybes, nes pakuočių sudėtis, jų sudėties kontrolė, apmokestinimas ir visa sistema paremta galimybe naudoti kuo mažiau naujų išteklių ir kuo daugiau medžiagų grąžinti į rinką.
Taigi, jei plastikinis kibiras ar lėlė patenka į plastiko konteinerį, tai juos teks perrūšiuoti specialiose linijose, nes iš sudėtinių, pridėtinių chemikalų turinčių plastikinių produktų kol kas Lietuvoje negaminame naujų. Juos naudojame deginimui. O štai pakuotės – tinkamos perdirbimui“, – svarbų skirtumą paaiškina K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pakuotė po pakuotės
Tad kaip atskirti, kurie plastikiniai gaminiai gali būti rūšiuojami, o kurie turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį ar kur nors kitur?
Anot K. Žukauskaitė-Šiaučiulės, paprasčiausia ir esminė taisyklė rūšiuojant plastiką yra paklausti savęs: ar tai pakuotė?
„Dažniausiai pasitaikanti klaida yra mesti į plastiko konteinerį viską, kas pagaminta iš plastiko. Vis tik tai nėra teisinga. Plastikinis dantų šepetėlis, skutimosi peiliukas, staltiesė, kibiras ar net botai – tai nėra perdirbimui tinkamos atliekos, tai nėra pakuotės. Vadinasi, turi keliauti prie mišrių atliekų. Kitaip sakant, plastikiniai žaislai, indai, buities daiktai niekada neturėtų keliauti į plastiko konteinerį. Svarbu ir aktualu, kad dalis pakuočių dar vis pasimeta ir nukeliauja prie mišrių atliekų, o joms ir yra sukurta rūšiavimo konteinerių infrastruktūra“, – aiškina pašnekovė.
K. Žukauskaitė-Šiaučiulė pasakoja ir apie dažnai girdimą, bet gal nebūtinai visiems suprantamą taisyklę „pakuotė po pakuotės“. Pasirodo, rūšiavimo konteineriuose vis dar pasitaiko mišrių atliekų, o mišrios atliekos sumaišomos su pakuotėmis, taip apsunkinant sistemą ir kuriant papildomus kaštus.
„Taigi, tam, kad rūšiavimo konteinerius pasiektų teisingai ir taikliai išmestos buities atliekos, lengva dar namuose sau kartoti greitakalbę – pakuotė po pakuotės“, – sako pašnekovė.
Mišrių atliekų konteineriuose – didžioji dalis šiukšlių, kurios turėjo būti išmestos visai kitur
Remiantis Vilniaus atliekų tvarkymo centro paskelbta statistika, praėjusiais metais vienas Vilniaus regiono gyventojas vidutiniškai išmetė 240 kg mišrių komunalinių atliekų. Jų sudėtis atskleidžia, kad didelę dalį vis dar sudaro tai, ką buvo galima išrūšiuoti. Pakuotės sudarė net 31,9 proc. – 76,5 kg. Maisto atliekos – 46,3 kg, kitaip sakant beveik penktadalį visų atliekų. Vidutiniškai 19,4 kg išmesta tekstilės, o tikros mišrios atliekos sudarė viso labo 40,7 proc. Tai reiškia, kad beveik 6 iš 10 kilogramų mišrių atliekų galėjo būti nukreipti į atskirus surinkimo srautus.
O kas iš tiesų turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį? Tik tai, kas lieka po rūšiavimo: sauskelnės ir kitos higienos atliekos, tualetinis popierius, dantų šepetėliai, ausų krapštukai, kempinės, sąšlavos, atvėsę pelenai, cigarečių nuorūkos, gyvūnų kraikas, dirbtinės gėlės, panaudoti fejerverkai ir kitos atliekos, kurių nebegalima išrūšiuoti.
Dažniausios rūšiavimo klaidos ir kas nutinka su pakuotėmis
Kalbėdama apie dažniausias rūšiavimo klaidas Lietuvoje, K. Žukauskaitė-Šiaučiulė sako, kad vis dar labai dažnai tiesiog nesuprantame, kur, ką ir kodėl mesti.
„Net sintetinė tekstilė kartais išmetama prie plastiko, ramiai priskiriant ją plastiko gaminiui. Tačiau tai juk nėra pakuotė. Taip pat pamirštame ištuštinti pakuotes ir taip sutepamas srautas – juk sugižusį pieną reikėtų išpilti, o sulankstytą tuščią pakuotę jau mesti į rūšiavimo konteinerį.
Dar viena svarbi klaida, kad kartais pasiklysta kombinuotos pakuotės, tokios kaip sulčių, pieno pakeliai. Šie pakeliai iš išorės, regis, popieriniai, tačiau viduje turi plastiko, metalo. Šias pakuotes svarbu įprasti rūšiuoti į plastiką, jei metama atskirai. Nors tarkime Vilniuje plastikas ir popierius dažnai rūšiuoji bendrai“.
Kas nutinka su plastikinėmis pakuotėmis, kai jos patenka į rūšiavimo konteinerį? Pašnekovės teigimu, šios atliekos surenkamos sekcijinėmis arba specialiais maršrutais vykstančiomis šiukšliavežėmis. Vėliau pristatomos į rūšiavimo centrus, kur dar kartą skirstomos pagal srautus, valomos, tikrinamos, plėšomi maišai, į kuriuos buvo sudėtos atliekos. Atskyrus perdirbimui tinkamas pakuotes, jos perduodamos perdirbimui, o visa likusi neteisingai išrūšiuota ar neperdirbamų pakuočių linija keliauja į deginimą, kur tampa nauja energija.