Būtent tokį Mikoną atrado „ELLE Lithuania“ kelionių redaktorė Aja.
Magiška atmosfera
„Mes per saulėlydį nepilstome alaus – tik šampaną“, – šypsodamasis sako man padavėjas, saulei grimztant už Egėjo horizonto garsiojoje Little Venice pakrantėje. Restoranų terasose palei pat jūrą pilni staliukai mėgaujasi auksine Mikono valanda, bangos daužosi į baltomis staltiesėmis dengtus stalus. Besileidžiančios saulės spinduliuose maudosi nuogos nugaros, gilios iškirptės, ryškūs, per žiemą ištreniruoti bicepsai – nežinau, ar dar teko matyti tiek daug grožio vienoje vietoje. O frazė apie šampaną tobulai apibūdina Mikono dvasią: jei mėgautis gyvenimu, tai iki galo – brangiai ir be jokio kuklumo.
Sunku tiksliai paaiškinti, kuo ši sala taip užburia. Baltas senamiestis išties stulbinantis, tačiau panašių Kikladų miestelių yra ir kitose Graikijos salose. Paplūdimiai – akmenuoti, vėjas dažnai stiprus, o vasarą čia pilna žmonių. Tačiau Mikonas turi tai, ko neturi niekas – ypatingą energiją, atmosferą ir žmones. Tai ir yra tikroji salos magija. Jausmas, kad gyvenimas švenčiamas kiekvieną vakarą ir jo pasiilgsti vos išvykęs.
Dar gerokai prieš tai, kai sala tapo privačiais lėktuvais atskrendančių paplūdimių vakarėlių ir pasaulinių didžėjų rojumi, Mikonas buvo paprasta žvejų sala. Tačiau glamūro kupinais šešiasdešimtaisiais, kai Jacqueline Kennedy Onassis čia atvyko su graikų milijonieriumi Aristoteliu Onassiu, Mikonas įgijo bohemiškos, pasaulio elito pamėgtos krypties reputaciją. Netrukus pakrantėse fotografavosi Grace Kelly, Brigitte Bardot ir Sophia Loren. Vėliau į salą plūdo menininkai, hipiai ir laisvos dvasios žmonės dėl seksualinės laisvės bei nudistų paplūdimių. Mikonas įsitvirtino saulėtų prabangos krypčių žemėlapyje greta Sen Tropezo, Ibizos, Kaprio ar Sent Barto.
Salos simbolis
Mudu su „ELLE Lithuania“ kelionių redaktore ir „Boutique Travel“ kelionių dizainere Aja vykstame į ypatingą viešbutį, kurio istorija neatsiejama nuo paties Mikono istorijos. Tai – „Santa Marina“, vienas pirmųjų prabangos kurortų saloje, šiemet švenčiantis 40 metų jubiliejų.
„Daug prabangių viešbučių šiandien atrodo nepriekaištingai, tačiau retas turi tikrą istoriją. Santa Marina turi abu dalykus – ir vietos dvasią, ir Viduržemio jūros glamūrą“, – sako Aja.
Viešbučio paplūdimyje mus pasitinka Christiana Papageorgiou – smulki, jaunatviška moteris ryškiai mėlyna, vėjyje besiplaikstančia suknele ir saulės nubučiuotomis garbanomis. Šiandien būtent ji yra tikroji „Santa Marinos“ siela – iš tėvo perėmusi ne tik verslą, bet ir visą vietos dvasią.
„Mano tėvas buvo kapitonas, pirmą kartą į salą atvyko gelbėti laivo. Mikoną įsimylėjo dar būdamas labai jaunas. Nuolat čia grįždavo. Po kelerių metų jam parodė sklypą, kuriame jis nusipirko namą. Šalia stovėjo maža koplyčia, vadinama Santa Marina. Taip ir prasidėjo visa istorija“, – pasakoja keturių dešimtmečių istoriją tęsianti Christiana. Tai buvo tradicinis baltų akmenų Mikono namas Ornos įlankos kalvose, apsuptas vėjo malūno, balandžių namelio ir koplyčios, nuo kurios viešbutis gavo savo vardą.
Ant pusiasalio šlaitų išsidėstęs Santa Marina primena mažą Kikladų kaimelį virš jūros. Kurorte – 105 apartamentai bei 12 privačių vilų, dauguma jų atsiveria į Egėjo jūrą ir aplinkines salas. Iš jo terasų jūra driekiasi iki horizonto – popietės saulėje spindėdama sidabru, o vakarais ištirpdama pastelinėse saulėlydžio spalvose.
Christiana pasakoja, kad jos tėvas buvo kupinas gyvenimo ir energijos, dievino žmones, jūrą, laisvę ir patį salos jausmą.
„Jis tiesiog mėgo būti tarp draugų, rengti vakarėlius, leisti muziką. Tiesą sakant, mane tai net erzindavo, nes buvau dar visai maža“, – juokiasi ji.
Vėliau tėvui gimė mintis įsigyti daugiau žemės. Iš pradžių – dėl teniso kortų ir vakarėlių po atviru dangumi. Tik vėliau atsirado mintis apie viešbutį, kuris buvo statomas akmuo po akmens, labai ilgą laiką – nes draugams reikėjo kažkur apsistoti.
Tai, kas kadaise buvo tradicinis graikiškas svečių namas, ilgainiui virto vieta, kurią renkasi Holivudo žvaigždės ir šeimos, ieškančios prieglobsčio nuo triukšmingo hedonizmo kitose salos vietose. Tarp jų – ir Harrisonas Fordas, kuris į salą yra atskridęs nuosavu lėktuvu. Daugelis svečių sugrįžta metai po metų. Šiandien čia atvyksta jau pirmųjų svečių vaikai.
Vienintelis paplūdimys
Viena unikaliausių vietų čia apsistoti – restauruotas istorinis vėjo malūnas, paverstas trijų aukštų apartamentais. Įeini į vidų ir akimirksniu pajunti, kaip vėsus, ilgus metus matęs akmuo susitinka su šiuolaikine elegancija. Lenktos sienos, švelnus apšvietimas ir pro langus besilaužiantys saulės spinduliai sukuria jausmą, tarsi laikas čia būtų sustojęs. Senojoje balandinėje įrengti apartamentai dvelkia ta pačia paslaptimi – čia viskas sukurta tam, kad pamirštum išorinį pasaulį.Interjerai čia sąmoningai santūrūs, kalbantys tylia prabanga. Tik žemės tonai, natūralus medis, linas ir minkšti Viduržemio jūros atspalviai, kurie neužgožia to, kas svarbiausia – už lango tyvuliuojančio Egėjo jūros mėlynumo. Rytais saulė lėtai slysta per baltas grindis, o vėjas kedena lengvas užuolaidas taip, lyg visas viešbutis kvėpuotų vienu ritmu su jūra.
Čia prabanga niekada nešaukia garsiai. Ji susideda iš rytinės jūros tylos, kai vanduo atrodo lyg stiklas, ore tvyrančio druskos ir laukinių žolelių kvapo, lėto dienos ritmo tarp paplūdimio ir ilgų vakarienių po atviru dangumi, kai virš galvos užsidega pirmosios žvaigždės.
„Tikra prabanga šiandien nebėra marmuras ar auksas. Ji slypi jausme, kai vieta leidžia tiesiog sulėtėti“, – sako Aja, kai pūstelėjus vakariniam vėjui, padavėjas ją apgobia šilta pašmina.
„Man atrodo, moterys viešbučiams suteikia ypatingą jausmą. Galbūt todėl čia tiek daug dėmesio detalėms, kurios ir paverčia vietą nepamirštama“, – sako Aja.
Mikonas garsėja savo triukšmingais paplūdimiais ir sprogstančia jų energija. Tačiau „Santa Marina“ siūlo intymų vaizdą: tai bene vienintelis visiškai privatus smėlio paplūdimys saloje. Auksinis smėlis čia švelniai leidžiasi į turkio spalvos vandenį. Palei krantą išsirikiavę elegantiški dryžuoti skėčiai ir medinės kabanos kuria beveik kino vertą, romantišką atmosferą. Atrodo, kad esi privačioje saloje, toli nuo likusio pasaulio šurmulio.
Skirtingos patirtys
Christiana sako, kad jos tėvas dievino „Santa Mariną“ ir dvi savo anūkes. Jis labai didžiuotųsi matydamas, kaip jo istoriją tęs trečioji karta. Būdami čia mes susipažįstame su viena iš jų – ji aprodo mums įspūdingą viešbučio SPA. „Ginkgo“ SPA, įkvėptas graikiškos harmonijos sampratos, orientuojasi į kūno ir minčių pusiausvyrą. Procedūrose naudojami garsūs prekių ženklai ESPA ir 111SKIN, derinantys mokslą ir natūralius ingredientus. Net sporto salė čia suprojektuota taip, kad bėgdamas takeliu matytum tik begalinę jūrą. O netoliese esantis „Oasis“ infinity baseinas su kabančiomis kabanomis sukuria iliuziją, tarsi plūduriuotum tiesiai virš banguojančio vandens.
Vakarienė „Santa Marina“ – tai ne tik maistas, bet ir vizualus ritualas. Restoranas „Elais“ įsikūręs terasoje, iš kurios atsiveria kvapą gniaužianti panorama. Pavadintas mitinės Deloso princesės, Apolono anūkės, vardu, jis dvelkia senąja Graikijos magija. Pasak legendos, ji galėjo priversti alyvmedžius žydėti ir nokinti vaisius. Meniu čia – tai šiuolaikinė Viduržemio jūros virtuvės poezija: lėkštėse susitinka vietinių žvejų laimikis, ką tik skintos žolelės, aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus ir citrinų gaiva. Vakarui blėstant Egėjo horizonte, vakarienė čia tampa ne tiek valgymu, kiek lėtu mėgavimusi akimirka.
Mėlynoji valanda
Saulei nusileidus „Santa Marina“ pasikeičia beveik nepastebimai. Iš pradžių tik švelniai pritemsta terasos, tada virš įlankos užsidega pirmosios šviesos, o Egėjo jūra nusidažo tamsiai mėlynu atspalviu, kurį fotografai vadina mėlynąja valanda. Veiksmas persikelia į viešbutyje įsikūrusį „Buddha-Bar Beach Mykonos“. Taurėse kyla šampano burbuliukai. Azijietiškos fusion virtuvės skoniai susilieja su Viduržemio jūros ingredientais, o DJ muzika pasklinda virš įlankos kartu su saulėlydžiu. Ji neužgožia jūros – tiesiog susilieja su bangų ritmu. Akimirką atrodo, kad visas Mikonas telpa į vieną vakarą, vieną įlanką ir vieną saulėlydį. Tą akimirką suprantu, kodėl žmonės čia grįžta dešimtmečiais.
Šią vasarą „Santa Marina“ 40-metį mini ne vien prisiminimais, bet ir vakarais, primenančiais senąjį Viduržemio jūros glamūrą. „Buddha-Bar Beach“ terasoje muziką kurs skirtingi didžėjai, tarp kurių Scarlett Lapidus ir Kim Turnbull, o restorane „Elais“ vakarienes rengs šefas Andrew Karapanos, dirbęs Alain Ducasse komandoje Monake. Tarp muzikos, ilgų vakarienių ir saulėlydžių visa „Santa Marina“ šį sezoną vasarą primins ne tiek viešbutį, kiek elegantišką vasaros sceną prie Egėjo jūros.
Nors Mikonas tapo labai populiarus, jis vis tiek išlaikė savo autentiškumą.
„Gali eiti šokti, gali likti visiškoje tyloje, gali būti kuo tik nori. Mikono neįmanoma aprašyti žodžiais. Jį reikia pamatyti, pajusti, paragauti, išgyventi. Mėgaukitės vasara, mėgaukitės saule šiame beprotiškame pasaulyje“, – atsisveikindama mums šypsosi Christiana.