Rugpjūčio 3-10 dienomis dirbantis Lietuvos vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu ir Konstitucijos garantu iš Portugalijos. Savo noru čia darbuojasi egzilyje iš Madeiros salos. Darbui (būtent darbui!) padeda švelnus subtropinis klimatas.
Mat G.Nausėdai, kaip ir Seimo nariams, atostogauti įstatymiškai draudžiama. Tad, jei Lietuvoje staiga kiltų kokia nors krizė, vyriausiasis ginkluotų pajėgų vadas dumtų (arba nedumtų) namo apie 4000 km iš Portugalijos.
O Seimo nariai dumtų (arba nedumtų) į neeilinę Seimo sesiją iš Sicilijos, Bulgarijos, Brazilijos, Turkijos bei visų nežinomų pakrūmių ir pakrančių ne Lietuvoje ir Lietuvoje.
Konstitucinis Teismas jau 2004 m. išaiškino, kad Seimo nario teisė į eilines atostogas turėtų būti įtvirtinta įstatymu. Tačiau įstatymų leidėjas Seimas pats tokio įstatymo per visas toliau sekusias kadencijas nepriėmė.
Nors bandymų buvo, tačiau dalis politikų išsigando, kaip prieš tautą atrodys. Esą žmonės tokio tautos tarno nesupras. Esą pakaks pailsėti ir per protarpius tarp pavasario ir rudens sesijų. Dirbant arba nedirbant nuotoliu.
Kur pabėgti nuo įkyrios Tautos?
Tad Seimo nariai, kaip ir Lietuvos prezidentas, niekada negali dangstytis atostogomis. Pasakyti žmonėms – netrukdykite, aš dabar atostogauju. Todėl, suprantama, jie nori bent laikinai nuo mūsų pasprukti. Seimo, Prezidentūros patalpose juos saugo apsauga ir niekas negali įeiti be akreditacijos ar laikino leidimo.
O įsivaizduokite, kas būtų, jei G.Nausėda su šeima ar koks įtakingesnis politikas pasitiestų ant smėlio rankšluostį prie Palangos tilto. Tauta per žiūronus bei saulės akinius pirmiausia aptartų G.Nausėdos raumenis, įdegį, kūno masės indeksą. Žmonos figūrą, maudymosi kostiumėlio dydį ir spalvą. Už kiek pirko, kur pirko ir kada. Ar gerai moka plaukti, ar gražūs prezidento apatiniai, apsauginiai ir t.t. Telefonų vaizdo kameros nespėtų spragsėti.
O vėliau drąsesni ir įkyresni žiūrovai bandytų Lietuvos prezidentą užkalbinti. Tiesiog pliaže ar įbridę į jūrą išspręsti savo sklypo, verslo, pensijos klausimus. Ar bent iš tolo perdavinėtų karščiausius paprastos liaudies linkėjimus iš Pagirių, Kaniukų, Balbieriškio.
Ar šūkautų, klaustų, kada baigsis karas Ukrainoje, ir kada kelias iki Pumpučių bus išasfaltuotas. Aiman, savo klausimais trukdytų G.Nausėdai dirbti nuotoliu. Taip nuo interesantų besitaškant, ir kompiuteris gali sušlapti.
Palangoje pailsėdavo tik A.Smetona
Tad politikai, nenorintys tapti poilsiautojų atrakcija, tarsi Baltijoje jie būtų pamatę banginį, mieliau renkasi paslaptingesnes pakrūmes.
Pavyzdžiui, Madeiros pakrantėje stebi tikrus banginius, delfinus. Seniai žinoma, kad Lietuvos prezidentai gali pailsėti tik užsieniuose. Prie Ramiojo vandenyno ar Atlanto.
Blogiausiu atveju – pasislėpę savo namuose, bet apsistatę apsauginiais. Arba Nidoje, bet jachtoje. Kad interesantai neprisivytų. Nes Palangos jūroje, parafrazuojant Danielių Dolskį, gali nuskęsti bet kokia meilė savo piliečiams. Tik prezidentas Antanas Smetona dar galėdavo ramiai pailsėti Palangoje, prie Baltijos.
Nes tais laikais Palangoje rūkytų ungurių turbūt buvo daugiau nei žmonių. O ir jų dauguma išplaukdavo žvejoti. Valdas Adamkus jau dirbdavo nuotoliu iš kurorto Meksikoje. 10 537 km atstumu nuo Lietuvos.
Beje, visiškai neslėpdamas, jog Meksikoje atostogaus. Tik esant reikalui dekretus pasirašinės ir persiųs. Gal net faksu? O dabar jau technologijos tobulesnės.
Bet darbas iš Meksikos vis vien turėjo būti sudėtingas dėl devynių valandų laiko skirtumo. Tuo metu, kai V.Adamkus 8 val. pradėdavo Meksikoje dirbti mūsų Konstitucijos garantu, jo pavaldiniai, likę Lietuvoje, jau skirstydavosi po darbų namo.
O šit Madeiroje yra tik dviejų valandų laiko skirtumas. Galima išspręsti klausimus, kol Prezidentūra dar neišėjusi pietauti.
Įteisinta veidmainystė
Kita vertus, įstatymiškai neįteisintos prezidento ir Seimo narių atostogos tik skatina veidmainiauti. Tiek juos, tiek visuomenę. Visi piliečiai supranta, kad visiškai neatostogaujantis žmogus anksčiau ar vėliau susigadins sveikatą. Ir visi piliečiai supranta, jog joks politikas savo sveikatos dėl jų negadins. O jei kokį savaitgalį persidirbs lankydamasis parapijų atlaiduose, festivaliuose, tai pailsės eilinę savaitės dieną. Tad kai kurie Seimo nariai, pavyzdžiui, Agnė Širinskienė, kuri tikrai Seime pasižymi didžiuliu darbingumu, ilsėdamasi neveidmainiauja. Kelia į socialinius tinklus vaizdus iš kelionių po Austrijos Alpes. Nufotografuoja kalnuose paminklą, skirtą kontrabandininkui. Ir nebando aiškinti, jog vingiuotais kalnų keliais važiuoja „dirbdama nuotoliu”.
O prie kontrabandininko paminklo Austrijos-Italijos pasienyje mąsto apie Lietuvos-Baltarusijos pasienyje išraustus nelegalų migrantų tunelius. Kita vertus, jei šiek tiek nukrypsime nuo temos, nemanau, jog kažkas tiki, jog 25 m ilgio tunelius, juolab jų galus Lietuvos pusėje, išrausia ir net išbetonuoja nelegalai sirai, afganai ir t.t.
Atsitempę čia kastuvus, kibirus, cementą, betono maišykles iš Kabulo, Damasko, Minsko. Vien tam, kad vieną kartą jais prašliaužtų. Nelegalai yra pakankamai tingūs, sukti ir praktiški, kad tokių darbų nedirbtų. Tai ne jų darbas. Taip pat netikiu, jog pasieniečių šunys tik dabar užuodė šiuos cigarečių ir kitokios kontrabandos gabenimo kelius. Juk tunelis – ne skraidantis balionas. Buvimo vietos nekeičia.
Labai myli Lietuvą, bet būstai užsienyje
Konservatorių vadas Laurynas Kasčiūnas taip pat neslepia, jog rugpjūtį šiek tiek ilsėsis, tai yra „dirbs nuotoliu” Bulgarijoje. Esančioje toje pačioje laiko zonoje, kaip ir Lietuva. Tikėtina, jog Bulgarijoje „dirbs nuotoliu” ir aušrietis Karolis Neimantas, čia už 85 tūkst. Eur nusipirkęs būstą. Konservatorius Dainius Kreivys galimai dirbs iš 690 tūkst. Eur vertės būsto Ispanijoje, prie Barselonos. Seimo narys Artūras Zuokas, matyt, dirbs nuotoliu iš Sicilijos (Italija). Nes kas pirks šiltuose, gražiausiuose kraštuose nuosavybę tik nuomai, o patys čia niekada neatostogaus?
Svarbu tik nenusibelsti per toli, kur didelis valandų skirtumas ir blogas ryšys. Nes kaip atrodys, kai vienas dirbs Seimo komitete miegodamas, kitas – vos prabudęs, trečias – ruošdamasis miegoti, o ketvirtas – Turkijos ar Brazilijos plantacijose. Ar dar baisiau – džiunglėse veltui ieškos netrūkčiojančio interneto. Taip ir svarbius valstybinius dokumentus interneto sukčiai, indėnai ar valstybės priešai gali pavogti.
Aiman, jei visi seimūnai vasarą ir tarp sesijų dirbs nuotoliu viso pasaulio pakrūmėse, galima pražiopsoti ir kokį nors kultūrininkų maištą ar rimtesnę invaziją.