1 nuotr.
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Šiandien pasaulis radikaliai pasikeitė, todėl dabar viena didžiausių svajonių yra nematyti tų pačių vakarietiškų/holivudiškų filmų.
Kas nutiko? Tiesiog nusibodo ir net ėmė erzinti dažnam vakarietiškam filmui, būtų jį sukūrusi kokia nors Holivudo studija, „Netflix” ar „Amazon”, būdinga leftistinės ideologijos propaganda.
Jeigu šiandien žiūrėsime indų ar tajų filmą, ypač – apie istoriją, tai jame tikrai matysime indų bei tajų aktorius ir, priklausomai nuo siekiamų atvaizduoti įvykių, vienos ar kitos rasės/tautybės asmenis.
Jeigu sugalvosime pasidomėti, ką kinomanams siūlo Kinija, tai tikrai visuose istoriniuose kinų filmuose matysime kinus ir, jeigu rodomos kovos su kaimyninėmis šalimis, japonus, mongolus ar pan.
Bet jeigu neatsargiai peržiūrai bus pasirinktas vakarietiškų studijų sukurtas „tikrais įvykiais paremtas” istorinis filmas, tai jame į pirmą vietą bus išstumta rasinė įvairovė, įtrauktis, kairuoliškumas ir visa kita įkyrėjusi propaganda.
Bene geriausias to pavyzdys – naujausias Kristoferio Nolano „šedevras” – „Odisėja”.
Šiam filmui, nepaisant kol kas sėkmingo finansinio starto, kritikos negaili nei adekvatūs žiūrovai, nei istorikai-specialistai.
Apie pigius efektus ar visai epochos neatitinkančius laivus bei šarvus nekalbėsiu.
Gerokai įdomiau tai, kad filme apie senovės graikus, jeigu tikėsime viešais šaltiniais, nevaidina nė vienas graikas.
Konservatyvios partijos „Niki” lyderis Dmitris Naciosas pareiškė, kad filmą vertina kaip kultūrinio palikimo įžeidimą.
Elena iš Trojos K.Nolano filme „patamsėjo”, o Achilo vaidmuo buvo patikėtas translyčiui aktoriui (aktorei?).
Tai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, aiškiai rodančių, kur link ritasi vakarietiška kinematografija.
Ir kol ji toliau judės leftizmo keliu, aš tokios „kūrybos” vengsiu.